Dėl šiltos žiemos dygsta grybai, žydi augalai, o paukščiai neskrenda žiemoti. Sinoptikai prognozuoja, kad visa 2012 metų žiema bus šiltesnė nei įprastai.

Aktyvus rudenį vykstančių grybavimo čempionatų dalyvis varėniškis Nikolajus Lysenkovas gruodžio 30 d. iš miško parsinešė itin egzotišką laimikį – šviežių voveraičių. „Radau nedaug, bet sriubai užteko“, – šypteli rudeniškų gėrybių žiemą paskanavęs vyras. Tiesa, jam toks radinys nebuvo naujiena, mat prieš penkerius ar šešerius metus voveraičių varėniškis prisirinko sausio 15 dieną.
N.Lysenkovas – ne vienintelis lietuvis, gruodžio pabaigoje grybavęs Lietuvos miškuose. Varėnos rajone šiais grybais Kūčių stalą pagardino ir Čepkelių raisto gamtininkai. „Kartais jos būna užsilikusios nuo rudens, išmirkusios nuo lietaus, o mes radome keletą saujų šviežių ir gražių grybų“, – retą radinį apibūdino Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.
Šią šiltą žiemą gamta, atrodo, kaip reikiant susipainiojo. Miškuose pražydo žibutės, o Čepkelių aukštapelkėje gamtininkai aptiko keletą mėnesių anksčiau laiko galvas iškėlusių kupstinių švylių ir žiedus sukrovusių gelsvųjų balandūnių, paprastai žydinčią liepos mėnesį.
“Mano tėviškėje Kėdainių rajone, Kalnaberžėje, kaimynė džiaugiasi, kad pražydo jos forzitija – šis krūmas žydi pavasarį“, – geltonais žiedais apsipylusį krūmą regėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
M.Lapelė mano, kad dėl šiltų pastarųjų savaičių orų augalai susipainiojo – pliusinė temperatūra ir ilgos naktys jiems primena pavasarį, todėl jie ima krauti pumpurus.

Gruodis neįprastai šiltas

Įkandin augalų pavasario ritmu pradėjo gyventi ir gyvūnai. M.Lapelė pastebi, kad šiemet labai aktyvūs bebrai – paprastai tokiu metu jie jau turėtų tupėti po ledu ir krimsti sukauptas žiemos atsargas, o šiemet jie skanauja šviežią žievę. „Vasario kovo mėnesį pradeda reikštis kurtiniai – jei ir toliau bus taip šilta, jie irgi gali sumaišyti metų laikus“, – mano gamtininkas.
Tuo tarpu Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėja Marija Jankauskienė stebisi į šiltus kraštus dar neišskridusiais paukščiais – šiame krašte pasiliko viena pilkoji gervė, pilnas ežeras didžiųjų dančiasnapių, kurie visada žiemą pasitraukia bent jau į Pietų Europą. Žemaitijoje gamtininkai neseniai dar matė ir skrendant žąsis.
Daugiametę statistiką išanalizavusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja V.Ralienė tvirtina, kad ši žiema iš tiesų yra viena šilčiausių, tačiau ji nėra rekordinė. 2011 m. vidutinė gruodžio temperatūra siekė 1,9 laipsnio ir palyginti su standartine klimato norma buvo aukštesnė net 4,3 laipsnio. Standartinė gruodžio temperatūra – 2,4 laipsnio šalčio.
„Tai atrodo kaip labai didelė anomalija, bet 2006 m. gruodį vidutinė temperatūra už normą buvo aukštesnė 6–7 laipsniais. 2006 m. gruodžio vidutinė temperatūra buvo 3–5 laipsniai, o pajūryje – 6–6,7 laipsnio. Tai buvo pati aukščiausia gruodžio temperatūra per meteorologinį stebėjimą – iki to laiko aukščiausia temperatūra gruodį buvo užfiksuota 1960 m.“, – pasakoja V.Ralienė.
Nors pastarosios dvi žiemos buvo žvarbios ir snieguotos, šiame amžiuje Lietuvoje daugiau būta šiltų nei šaltų žiemų – ne tik 2006–2007 m., bet ir 2007–2008 m., 2008–2009 m. žiemos buvo šiltos. Štai 2007–2008 m. tikros žiemos net nesulaukėme – visos žiemos vidutinė temperatūra buvo teigiama. Rudeniškai šilti visi trys žiemos mėnesiai buvo ir 2000–2001 m. žiemą.
Kita vertus, kaip rodo Lietuvos žiemų patirtis, jeigu vieną mėnesį nesulaukta šalčių, tai dar nieko nereiškia. „Po šilto 2007 m. gruodžio labai šiltas buvo ir sausis, bet vasarį sulaukėme normalios tikros žiemos – spėjo pasilaikyti sniego danga, o porą naktų šaltis užspirgino iki 30 laipsnių. Net jei du mėnesius žiemos nėra, jos negalima nurašyti. Be to, dvi pastarosios žiemos buvo šaltos, o prieš tai trys neįprastai šiltos“, – primena V.Ralienė.

Prognozuojama šilta žiema

Vis dėlto šiemet greičiausiai nepasikartos 2007–2008 m. situacija ir tikros žiemos, bent jau kol kas, nesitikima. Tiek Lietuvos, tiek užsienio sinoptikai prognozuoja šiltą tiek sausį, tiek vasarį. V.Ralienė prognozuoja, kad sausio mėnesį vidutinė temperatūra bus iki 4 laipsnių aukštesnė už standartinę klimato normą, kuri yra 5,1 laipsniai šalčio.
Artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje vyraus nepastovūs orai – žiemai pavyks įsiveržti parai ar dviem, bet ją vėl vys šiltesni orai, o sniegą keis lietus. Ir tokias prognozes pateikia skirtingi šaltiniai. Gismeteo.ru prognozuoja, kad nors naktimis paspaus šaltukas, pasirodys viena kita snaigė, dienomis temperatūra vis tiek suksis nuo poros laipsnių žemiau nulio iki kelių laipsnių šilumos.
„Prognozavome, kad šios žiemos temperatūra bus šiltesnė už standartinę klimato normą dviem laipsniais, nors dabar didelė tikimybė, kad ji bus dar aukštesnė. Žiemos standartinė klimato norma – keturi laipsniai šalčio“, – komentuoja V.Ralienė.
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis, remdamasis JAV naconalinio klimato duomenų centro prognozėmis, patvirtina, kad Lietuvoje sausio, vasario ir net kovo mėnesiais numatoma gana ryški teigiama anomalija.
“Sausį temperatūra bus aukštesnė už vidutinę daugiametę trimis keturiais laipsniais. Vasario mėnesio temperatūra viršys vidutinę daugiametę dviem trimis laipsniais, o ir kovą numatoma panaši anomalija. Kadangi sausio ir vasario vidutinė daugiametė temperatūra nuo –3 iki –5 laipsnių, vadinasi, šiemet žiemą temperatūra turėtų būti neigiama, bet artima nuliui. Be abejo, tokia žiema priskiriama prie šiltų”, – sako profesorius.
A.Bukantis mano, kad esant tokiai aukštai temperatūrai sniego danga negali susidaryti, nes krituliai iškris lietaus arba šlapio sniego pavidalo, o esant neįšalusiai žemei, sniegas greitai ištirpsta. “Kritulių iškris nemažai, nes atmosferoje susidaręs didelis vandens kiekis, bet tai daugiausiai bus lietus”, – mano pašnekovas.
Tiesa, pasak jo, nepastovi sniego danga Lietuvai būdinga, išskyrus praėjusias dvi žiemas, kurios buvo šaltesnės negu įprasta. O kodėl po dviejų tikrų žiemų šiemet įsivyravo šilti orai? “Tiesioginė priežastis, kodėl tokie šilti orai – Vakarų pernaša. Kartu su vakariniais srautais į Rytų Europą plūsta šiluma iš Šiaurės Atlanto, dėl to temperatūra viršijama keturiais penkiais laipsniais, o praėjusią savaitę Šiaurės Rytų Europoje vidutinė daugiametė temperatūra buvo viršijama net 10–12 laipsnių. Šiluma keliauja su labai aktyviais ciklonais. Kas kelios dienos iš Atanto į Europą atslenka stiprūs ciklonai, nešini šilto oro masėmis”, – paaiškino prof.A.Bukantis.
Šiltą žiemą Lietuvai prognozuoja ir kiti užsienio klimatologai. Tarptautinių klimato ir visuomenės tyrimų institutas skaičiuoja, kad didelė tikimybė, jog Lietuvoje vasarį, kovą ir balandį, o taip pat gegužę ir birželį temperatūra bus šiltesnė nei įprastai. O Tarptautinė oro prognozių agentūra JAV taip pat skelbia, kad Europos regione, kuriam priskiriama Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija, Čekija, Vokietija, Danija ir keletas kitų šalių, sausį–kovą vyraus aukštesnė temperatūra už vidutinę daugiametę.

Maskvoje gruodį – šilumos rekordas

Šiltesnė nei įprasta žiema šiemet ir kitose Europos dalyse. Prancūzijoje lapkritis buvo antras pagal šiltumą nuo 1990 m., o Rusijos meteorologai gruodžio pabaigoje Maskvoje užfiksavo aukščiausią temperatūrą gruodžio mėnesį per 113 metų – 4,1 laipsnio šilumos. Apskritai, Pasaulio meteorologų organizacijos teigimu, pasaulyje 2011-ieji buvo dešimtieji metai pagal šiltumą nuo tada, kai pradėti fiksuoti šie rekordai – tai yra nuo 1850-ųjų.
Paradoksalu, tačiau garsiausi klimatologai rugsėjį prognozavo, kad Europos šiemet laukia ypač šalta žiema. Netrukus jiems teko koreguoti savo prognozes ir dabar daugelis jau visai Europai prognozuoja šiltesnę nei įprastai žiemą.
„2012 m. žiema Europoje greičiausiai bus švelni ir be didelių ar užsilaikiusių speigų“, – pabrėžia „Point Carbons“ meteorologas Georges Muelleris.