“Lietuvoje pasibaigė vizijų ir strategijų laikotarpis, o tai reiškia, kad iki galo nesuvokėme, kaip iškovota laisve naudotis. Peršokę iš vienos santvarkos į kitą, esame šiek tiek destabilizuoti, tačiau svarbiausia suvokti, kokios atsakomybės imtis šiuo sudėtingu laikotarpiu”, – sako Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis.
Trečius metus su šeima Vašingtone gyvenantis ir Lietuvai anapus Atlanto atstovaujantis ambasadorius neabejoja, kad esant tokiai grėsmingai situacijai kaimynystėje būtina susitelkti ir investuoti į kokybinę valstybės pusę.
Apie tai, kas efektyviausiai gelbsti nuo kaimyno agresoriaus ir telkia po visą pasaulį pasklidusią pasaulio lietuvių bendruomenę, “Veido” interviu su politikos mokslų daktaru, diplomatu Ž.Pavilioniu.

VEIDAS: Esate minėjęs, kad Vašingtone Lietuva laikoma geriausiu pavyzdžiu transformacijos to pasaulio, kurį pavyko sukurti po šaltojo karo. Tačiau iššūkių ir sričių, kuriose būtina pasitempti, netrūksta ir šiandien. Kokias iš jų išskirtumėte?
Ž.P.: Lietuva puikiai susitvarkė išorinę statistiką, ekonomiką (BVP, tenkantis vienam gyventojui, mūsų šalyje augo sparčiausiai iš visų valstybių, 2004-aisiais įstojusių į Europos Sąjungą), daugelis jos pastatų blizga kur kas labiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, o daugelyje sričių ji jau lenkia ir JAV: pradedant interneto ir traukinių greičiu, baigiant elektronine bankininkyste ir dar daug kuo.
Nepaisant to, kad esame geriausias transformacijos to pasaulio, kurį pavyko sukurti po šaltojo karo, pavyzdys, mūsų žmonės vis dar labai nusivylę, emigruojantys, nekovojantys už savo tėvynę taip, kaip Amerikoje. Sovietai per okupacijos metus atakavo mūsų vertybes, žmogaus ir bendruomenės orumą, todėl šiandien turime kiekybinę demokratiją, tačiau kokybės joje vis dar nėra – žmogus nevertinamas.
JAV visuomenė lyderius augina ir investuoja į juos nuo pat mažens. Mano paties keturi sūnūs, Amerikoje grįžę pirmą dieną iš pamokų, džiūgavo, kaip ten gera (ant jų niekas nešaukia, ieško galimybių, kaip dar labiau atskleisti jų asmenybės individualumą). Buvau šokiruotas, nes beveik metus laiko Briuselyje jie verkė.
Taigi Amerikoje daroma viskas, kad kiekvienas žmogus išaugtų stiprus, orus, pasitikintis savimi. Deja, Lietuvoje tai užmiršta.
VEIDAS: Tikriausiai tai ir lemia amerikiečių pilietiškumą bei pagarbą savo šaliai?
Ž.P.: Amerikoje kiekviena mokinių klasė rytą pradeda ištikimybės priesaika valstybei ir dažnai – himnu. Teko girdėti apie panašią iniciatyvą Kaune, tačiau netrukus tėvai apkaltino mokyklos vadovus, kad varžomos asmens teisės apsispręsti. Sunku įsivaizduoti, kuo tokia diskusija būtų pasibaigusi Amerikoje, bet jei nepaisysime šių dalykų, ilgainiui savo laisvę prarasime.
Kiekvienas iš mūsų (kiekviena valstybinė ir visuomeninė organizacija) turėtų savęs paklausti, ką padarė, kad žmonės mąstytų apie savo tėvynę ir iš jos nebėgtų. Šiandien jau yra ženklų, kad jaunoji karta be jokio valstybės įsikišimo imasi pilietinių iniciatyvų, tačiau palyginti su amerikiečiais, kurie keturias valandas per savaitę aukoja bendruomenei, valstybei, Lietuva vis dar smarkiai atsilikusi. Pas mus ryški ir kita problema: nuo politikos iš dalies nustumtas ir į valstybės kūrimą įsitraukti neskatinamas jaunimas.
Tuo metu kaimynines mūsų valstybes jau seniai valdo trisdešimtmečiai. Pažvelkime į Latviją, Estiją: prie valstybės vairo – Kristaus amžiaus žmonės.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m