Savo investicijas svarbu diversifikuoti ne tik instrumentų, bet ir valiutų atžvilgiu.

Kad ir kokių būtų plačių taupymo bei investavimo galimybių, visada bus žmonių, kurie apsisprendžia rinktis aiškias, paprastas ir užtikrintas taupymo bei investavimo priemones – indėlius ir obligacijas. Tačiau net ir kalbant apie šiuos laiko patikrintus bei užtikrintus pasirinkimus, šiais laikais kyla dar vienas aktualus klausimas: kokia valiuta taupyti, siekiant sumažinti valiutų riziką? Pastarojo meto dolerio ir euro kurso svyravimai taip pat sukėlė nemažai klausimų ir svarstymų šia tema.

Didžiausią įtaką euro ir dolerio kurso svyravimui turi euro zonos šalių skolos, kurios bendros pasaulinės ekonomikos padėties bei miglotų jos augimo perspektyvų kontekste atrodo gana grėsmingai. Visos šios problemos neatsirado per vieną dieną ir buvo žinomos jau anksčiau, tačiau gana ilgai delsusios, vyriausybių priimamus sprendimus rinkos įvertino kaip pavėluotus arba nepakankamus. Žinoma, galima būtų bandyti nagrinėti, kiek šių skolų  valdymo sudėtingumą lemia objektyvūs veiksniai (ekonominė aplinka, bendro euro zonos iždo bei bendros fiskalinės politikos nebuvimas), kiek – subjektyvūs (atskirų šalių vyriausybių gebėjimai ir pastangos, reitingų agentūrų vertinimai ir pan.), vis dėlto blogėjantys euro zonos šalių ekonomikos rodikliai euro kursą kreipia žemyn.

Euro zonai nepridėjo stabilumo ir buvusios Graikijos vyriausybės pasiūlytas referendumas: kilo papildomų diskusijų, neramumų finansų rinkose, ir iki tol euro zonos vadovų pasiūlytos susidariusios padėties stabilizavimo priemonės prarado visą savo turėtą teigiamą įtaką esant šiai sudėtingai situacijai. Taigi aplinkybės nuolat klostėsi taip, kad lyg ir pradėjus ieškoti sprendimų nauji įvykių posūkiai situaciją vėl destabilizuodavo.

Tiesa, situacija sudėtinga ne tik euro zonoje. Štai ir JAV nedarbas nemažėja, valstybės bei namų ūkių skolos išlieka didelės, vartotojų ir verslo pasitikėjimo indikatoriai prastėja. Nepaisant to, JAV doleris tebėra išsaugojęs savo, kaip saugios investicijos, statusą. Doleriai investuojami į JAV iždo obligacijas arba laikomi bankų sąskaitose, ir net „Standard&Poor’s“ agentūros sumažintas JAV skolinimosi reitingas neturėjo įtakos šiam rinkos dalyvių apsisprendimui investuoti į dolerį, pagrindinę pasaulio rezervinę valiutą. Kiek tai racionalu – galima vertinti įvairiai, bet baimė ir neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos ateities daro savo įtaką. Kita vertus, tik „gilios“ JAV rinkos šiuo metu yra pajėgios užtikrinti tinkamą likvidumą ir absorbuoti milžiniškus, saugaus užutėkio ieškančius finansų srautus.

Žinoma, euro zonos valstybių vadovai deda ir toliau dės labai daug pastangų situacijai suvaldyti ir stabilizuoti, nes stiprėjantis rinkų nepasitikėjimas brangiai kainuoja, o didžiausia kaina – tai pasitikėjimas euro zona ir euru. Vis dėlto kalbėdami apie pasitikėjimą negalime pamiršti ir to, kad, nepaisant neigiamų nuotaikų, euras vis dar išlieka viena pagrindinių pasaulio rezervinių valiutų, ir ši aplinkybė neabejotinai daro įtaką tiek dabar, tiek darys ir ateityje finansų rinkoms vertinant euro, kaip valiutos, perspektyvas.

Be abejo, tiksliai prognozuoti pasaulio valiutų ateities tendencijas sudėtinga, ir nuomonių apie įvairių valiutų perspektyvas esama skirtingų. Tuo tarpu gyvenimas tęsiasi, ir valiutos pasirinkimo klausimas lieka aktualus. Jei kalbėsime apibendrintai, taupymui geriausia rinktis tą valiutą, kuria gaunamos pajamos, ir tą, kuria mokama už prekes bei paslaugas. Be abejo, svarbu atsižvelgti ir į taupymo tikslus – dėl ko taupoma. Jei, pvz., taupoma studijoms užsienyje ar kelionei į užsienį, galbūt racionalu dalį santaupų kaupti atitinkama valiuta.

Na, o bene svarbiausia tiek ekonomikos klestėjimo, tiek ir neramiais laikais – tai tiesiog diversifikuoti savo investicijas ne tik instrumentų, bet ir valiutų atžvilgiu, ir laikytis savo pasirinktos strategijos. Būtent nuoseklumas ir apgalvoti, o ne impulsyvūs veiksmai leidžia ramiau išgyventi įvairius ekonomikos vystymosi ciklus, nepasiduodant baimei dėl galimų ar dėl realių krizių.