BFL

Lietuva ir Estija siekia tapti NATO energetinio ir kibernetinio saugumo centrais. Tokį siekį deklaravo Estijos mieste Tartu susitikę Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves).

Šalių vadovai aptarė Lietuvai ir Estijai aktualiausias – energetinio ir kibernetinio saugumo problemas, dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes regione, ES ir NATO, informuoja Prezidentės spaudos tarnyba.

“Sėkminga Baltijos valstybių raida ir regiono ekonominis augimas įmanomas tik užtikrinus energetinį ir kibernetinį saugumą, todėl turime tinkamai pasirengti atremti naujo pobūdžio grėsmes”, – per susitikimą pabrėžė Prezidentė.

Estijos Prezidento kvietimu darbo vizito į Tartu išvykusios D. Grybauskaitės teigimu, abi šalis vienija bendras siekis, kad energetika nebūtų naudojama kaip politinės įtakos įrankis. Todėl būtina spartinti visų Baltijos šalių elektros rinkos integraciją į Šiaurės šalių rinką (NordPool), diversifikuoti energijos tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

D. Grybauskaitė per susitikimą pabrėžė, jog Lietuva remia suskystintų dujų terminalo statybą Estijoje ar Latvijoje, tačiau taip pat yra apsisprendusi statyti savo terminalą Klaipėdoje. Pasak Prezidentės, keli terminalai Baltijos valstybėse paskatins didesnę konkurenciją dujų rinkoje, užtikrins mažesnes kainas vartotojams ir sustiprins regiono energetinę nepriklausomybę.

“Privalome išnaudoti visas įmanomas alternatyvas energijai gauti – statyti elektros jungtis su Švedija, Suomija ir Lenkija, stiprinti vidinių jungčių pralaidumą, įgyvendinti Trečiąjį Europos energetikos paketą ir panaudoti naująsias technologijas, tarp jų – ištirti galimybes skalūnų energijai išgauti”, – sakė D. Grybauskaitė.

Derybose dėl naujosios ES finansinės perspektyvos, kurios projektas bus pateiktas šį mėnesį, Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė bendromis jėgomis siekti, jog strateginiams regiono elektros, dujų ir transporto projektams būtų užtikrinta finansinė Europos parama.

Aptariant kibernetinio saugumo stiprinimą, Prezidentė pasiūlė įgyvendinti buvusio Norvegijos užsienio reikalų ministro Jenso Stoltenbergo (Jens Stoltenberg) rekomendacijas – steigti bendras Šiaurės ir Baltijos valstybių kibernetinės gynybos pajėgas.

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė sieksią, kad kibernetinio ir energetinio saugumo užtikrinimo klausimams būtų skirtas ypatingas dėmesys NATO viršūnių susitikime, kuris įvyks kitais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog ši tema yra Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetas.

Susitikime taip pat aptarti branduolinio saugumo klausimai, tolesni žingsniai, užtikrinant, kad ES kaimynystėje esančios atominės elektrinės taikytų griežčiausius saugumo standartus. Prezidentai aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo stiprinimą. Lietuva kitais metais pirmininkaus Baltijos šalių bendradarbiavimo institucijoms ir koordinuos Šiaurės ir Baltijos (NB8) bendradarbiavimą.

Penktadienio popietę Prezidentė lankysis ilgametes akademines ir studentų korporacijų tradicijas puoselėjančiame Tartu universitete.