"Veido" archyvas

Makaronai pakelia nuotaiką, nuo pieno žmogus stiprėja, saldžios vynuogės malonina liežuvį… Mityba ir mūsų sielos savijauta glaudžiai tarpusavyje susijusios.

“Kaip medus jos alsavimas, pagardintas kvapiu gvazdikėliu, jos lūpos tokios saldžios, tarsi prinokęs mangas, bučiuoti jos odą – tarsi ragauti lotoso žiedo…” Šis XII amžiaus indų meilės eilėraštis puikiai atskleidžia maisto galią: jis stimuliuoja visas jusles, atveria širdį ir glosto sielą.

Valgiu mėgaujamės jam dar nepatekus ant liežuvio ir nepalietus gomurio. Jau vien blynų ar kitokio mėgstamo vaikystės patiekalo, kuriuo lepindavo mama ar močiutė, prisiminimas nuteikia džiaugsmingai.

Ne tik meilės kelias veda per skrandį, bet ir sielos ramybės. Turbūt kiekviena iš patirties žino: gabalėlis šokolado nugena nepasitenkinimą, porcija ledų – ir pasaulis nušvinta visai kitokia šviesa. Gal iš tiesų yra geros nuotaikos valgių receptų?

Hormonų “kokteilis”

Taigi už gerą nuotaiką ir gebėjimą džiaugtis gyvenimu esame dėkingi tik hormonų “kokteiliui”.

Svarbiausios jo sudėtinės dalys – serotoninas ir endorfinai. Šiuos laimės hormonus pasigamina pats organizmas, o jų gamybos mygtuką galima nuspausti kiekvienu suvalgytu kąsneliu. Žodžiu, tam tikru maistu galima paveikti emocinę būseną. Pačiame vidinę ramybę grąžinančių produktų sąrašo viršuje rasime angliavandenių turtingus produktus: bulves, ryžius, makaronus ir saldumynus. Angliavandenius organizmas greitai paverčia gliukoze, o ši patenka į kraują. Pakilus gliukozės lygiui kraujyje duodamas ženklas hormonui insulinui, gliukoze aprūpinančiam ląsteles. Taip nervinės ląstelės geriau paima aminorūgštį triptofaną – laimės hormonu vadinamo serotonino žaliavą. Didelė serotonino dozė nuteikia optimistiškai.

Nuotaikos kūrėjų komanda

Tačiau maistas, kuriame gausu angliavandenių, ne tik pakelia nuotaiką, bet ir figūrą pataiso. O ilgainiui tai atsiliepia nuotaikai. Štai kodėl sveikos geros savijautos virtuvės idealas yra angliavandenių ir baltymų derinys. Žuvyje esančios omega-3 riebalų rūgštys itin palankiai veikia medžiagų apykaitą smegenyse. O kai šių rūgščių kraujyje per mažai, ima trūkti serotonino.

Norint, kad emocinė būsena išliktų stabili, prie minėto derinio dar reikia pridėti ir vitaminų bei mineralinių medžiagų. Šios daugiausiai vaisiuose ir daržovėse esančios medžiagos – tikras nuotaikų įrankis. Gaudami jų su maistu per mažai, tampame irzlūs, negalime susikaupti.

Vitaminai ir mineralai – tikri nuotaikos kūrėjai. Jų lyderis – B grupės vitaminai. Dėl vitamino B1 trūkumo gali kamuoti nuovargis ir depresija. Jo nepristingama valgant avižinius dribsnius, sveikų grūdų produktus, kviečių gemalus, ankštinius, riešutus. Nemažai B grupės atstovų dalyvauja serotonino gamyboje. Gerai nuotaikai palaikyti reikia ir cinko, kurio gausu moliūgų sėklose, mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose, žuvyje, morkose, bulvėse.

Pipirų euforija ir simuliuojantys prieskoniai

• Anyžiai ir pankoliai, kuriais gardinama arbata, kepiniai, rytietiški patiekalai, skaidrina nuotaiką ir šviesina mintis.

• Tikri nuotaikos kėlikai yra pipirai ir visos aitriųjų paprikų rūšys. Troškinyje su kariu ar aštriai pagardintame šokolade esanti medžiaga kapsaicinas skatina endorfinų gamybą.

Guodžiantys produktai

• Bananuose yra daugiausiai (18 mg šimte gramų) augalinio triptofano – tiesioginės serotonino žaliavos. Viename banane (maždaug 150 g) yra net 54 mg magnio ir 575 mg kalio – stresą blokuojančių mineralų, be to, trečdalis nervų vitaminu vadinamo B6 dienos normos.

• Triptofano yra ir riešutuose. Beje, juose yra ir kai kurių B grupės vitaminų bei polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios stiprina nervus ir slopina įtampą. Psichologų manymu, riešutai mažina stresą dar ir kitaip – triauškimas ir kramtymas atpalaiduoja kramtymo raumenis, kas labai padeda, kai situacija verčia sukąsti dantis.

• Grietinėle pagardintų skanėstų teigiamas poveikis nuotaikai iš dalies susijęs su jų giminingumu motinos pienui ir pasąmonėje išlikusiu prisiminimu apie visišką saugumą ir šilumą, kurią mama suteikia kūdikiui.

Gera nuotaika – ne tabletėje

• Jau įkalta į galvas – riebalai tukina. Ši tiesa išstumia kitą – kad tai viena iš trijų pagrindinių maisto medžiagų ir energijos šaltinis. Negaudamas riebalų organizmas nesugeba paimti kai kurių nuotaiką lemiančių vitaminų bei mikroelementų Be to, riebalai skatina aktyvią serotonino apykaitą smegenyse.

• Mažos nuodėmės – nebaisu. Mėgaujantis šokoladu su saiku galima tikėtis ir jo poveikio nuotaikai. Per dideli kiekiai sukelia ne tik sąžinės graužatį, bet ir nuovargį, vangumą.

• Valgymas – tai šventė. Graži aplinka, maloni draugija prie stalo irgi grąžina prarastą ar padeda išsaugoti esamą gerą nuotaiką. Taip valgant nuotaika tampa užkrečiama – kaip juokas draugijoje.