Lankomiausias kino renginys Lietuvoje prasidės muzikinėmis natomis, kurios įdomiai persismelks į kitus filmus.

Kopenhagos operos teatro meno vadovas Kasperas Holtenas debiutinėje dramoje “Don Žuanas” garsiosios W.A.Mozarto operos herojus paverčia šiuolaikiniais žmonėmis ir perkelia į šiandieninio Budapešto gatves. Rezultatas – ypač originalus, kai lengvai atpažįstamos muzikos fone pasaulinio garso solistai tampa įtaigiai vaidinančiais aktoriais, bet vietoj įprastų dialogų santykius aistringai aiškinasi plačiajai publikai suprantamais žodžiais perrašytomis arijomis.

O štai angliakasių miestelyje Bore nufilmuotą serbišką miuziklą “Šviesus šviesus pasaulis” režisierius Olegas Novkovičius aranžavo pagal jautrią ir liūdną šeiminę dramą. Netikėčiausių likimo išbandymų lygtis sprendžiantys draugai, meilužiai ir artimi giminaičiai bendrauja dainuodami. Pagrindinis graikiškos tragedijos veikėjas emocingiausius sielos skausmus išlieja monologais, kuriems pritaria iš kitų herojų choras.

“Don Žuanas” tinka visiems (net menkai besidomintiems opera), o sukrečiantį “Šviesų šviesų pasaulį” derėtų rinktis stiprios šoko terapijos nebijantiems žiūrovams.

Meilė iš knygų

Nepamirštamųjų “The Beatles” sukurta daina “Norvegų giria” įkvėpė populiarų japonų rašytoją Haruki Murakami imtis romano apie jausmų tyrumu abejojančių ir pagundų blaškomų dvidešimtmečių meilę. Lietuviškai išverstą romaną perskaitė nemaža dalis mūsų tautiečių, kurie susidarė konkretų vaizdinį, kaip turėtų atrodyti knygoje aprašyta atmosfera. Jie galės drąsiai pasiginčyti dėl vietnamiečių režisieriaus Trano Anh Hungo pateiktos lyriškos, nostalgiškos ir lengvai erotiškos versijos.

Meilės tikimybių teorijas vilios skaičiuoti Lietuvos knygynų dar nepasiekusio italų rašytojo Paolo Giordano bestselerio “Pirminių skaičių vienatvė” ekranizacija. Gabus režisierius Saverio Constanzo matematines formules ir žmogiškus jausmus stilingai supynė trijuose siužetuose, kuriuose aiškėja liūdna tiesa, kodėl nuo vaikystės bendraujantys genialus matematikas ir graži fotografė nebegali būti kartu. Šis intriguojantis filmas galėtų būti aktualus ir patrauklus jaunajai auditorijai.

Mokslinės fantastikos idėjas ir neįmanomos meilės aistras narpliojanti amerikiečių režisieriaus Marko Romaneko šiurpi drama “Nepaleisk manęs” pagal Kazuo Isihiguro romaną pasakos apie organų persodinimui brandinamus klonus ir sugriautą vaikystės idilę. Garsių aktorių ketvertas Carey Mulligan, Andrew Garfieldas, Keira Knightley, Charlotte Rampling padės lengviau apsispręsti dėl šio svarbaus, vertingo ir abejingų nepaliekančio filmo.

“Oskarui” nominuotos kanadiečio Deniso Velleneuve’o likimo dramos “Moteris, kuri dainuoja” ištakos siejamos su rašytojo Wajdi Mouawado pjese apie motinos palikimą ją menkai pažinojusiems vaikams. Jie gauna užduotį pristatyti laiškus niekuomet nematytam tėvui ir negirdėtam broliui. Ieškodami šių dviejų vyrų Artimųjų Rytų šalyse dvyniai iš smulkių detalių dėlioja skausmingą ir šokiruojantį šeimos praeities paveikslą, o absoliučiai netikėti siužeto vingiai stulbina dramatiškomis staigmenomis iki pat finalinės scenos.

Garsiausio portugalų rašytojo Camilo Castelo Branco romanas “Lisabonos paslaptys” pasakoja apie XIX a. jausmų intrigas, neįtikėtinus atsitiktinumus, keistus santykius, paslaptis ir dviveidžius žmones. San Sebastiano kino festivalyje geriausiu režisieriumi pripažintas Raulis Ruizas siūlo 4 val. 30 min. trukmės dramą. Geležinės kantrybės ir pastabumo reikalaujantį epinį filmą mačiusieji vadina gražiausiu 2010 m. kino kūriniu. Jį sudaro unikaliai nufilmuoti ilgi epizodai, kai vienu kameros įjungimu užfiksuojama 7–8 minutes trunkanti scena.

Tikra ir įdomu

Šiemet “Kino pavasaris” stengsis įrodyti, kad tarp vaidybinio ir dokumentinio kino beveik neliko skirtumo. Teoriškai skirtingų žanrų ribą įtaigiai pamėgino ištrinti konkursinės programos “Nauja Europa – nauji vardai” žiuri prezidento Milcho Manchevskio filmas “Mamos”, kurį sudaro trys idėjiškai susietos, bet atskiros istorijos – nuo vaikų suvaidintos trumpos intrigos apie melą iki tikro tyrimo apie Makedoniją išgarsinusį kriminalinių naujienų reporterį, kuris įsigudrindavo žudyti senyvo amžiaus moteris, paskui viską išsamiai aprašyti laikraštyje ir provokuoti korumpuotą policiją.

Tikro gyvenimo įvykiai vis dažniau turi įtakos visuomenei žinomų režisierių pasirinkimui. Radikaliai stilių pakeitęs Danny Boyle’as (“Lūšnyno milijonierius”) efektingai adaptavo tikro gyvenimo dramą “127 valandos” ir patikėjo aktoriui Jamesui Franco suvaidinti iš gamtos spąstų Jutos valstijos kanjone 2003 m. laimingai išsigelbėjusį alpinistą Aaroną Ralstoną. Jam užteko 127 valandų nepakeliamo skausmo, bado, troškulio, šalčio, haliucinacijų, kad suprastų savanaudiško charakterio ydas. Iš unikalios užfiksuotos medžiagos garantuotai išeitų puiki dokumentinė drama, bet A.Ralstonas pasidalijo asmeniniu filmu tik su artimiausiais žmonėmis ir dvejus metus ignoravo D.Boyle’o pasiūlymą.

Užtat griežtai saugomame Prancūzijos kalėjime izoliuoto Illicho Ramirezo Sanchezo niekas neklausė leidimo perkelti jo spalvingą gyvenimą į kiną. Teroristinis epas “Karlosas Šakalas” prikausto dėmesį net 5 val. 32 min. ir po peržiūros sunkoka nurodyti nereikalingus momentus, kuriuos būtų galima iškirpti. Prancūzų režisierius Olivier Assaysas su scenaristų grupe išsamiai ištyrė garsiausio XX a. teroristo biografiją, o nežinomus faktus ar neatsakytus klausimus interpretavo savo vaizduotėje.

Konkursiniame festivalio filme “Krikštynos” lenkų režisierius Marcinas Wrona laisvai atkūrė Varšuvos mafijos užkulisiuose nugirstą tikrą įvykį. Nuo nusikaltėlių atsiribojęs jaunas vyras privalo kasdien mokėti duoklę už išdavystę ir nujaučia, kad artėjantis sekmadienis gali būti paskutinė jo gyvenimo diena, todėl į skubotai surengtas dukrelės krikštynas pakviečia geriausią savo draugą.

Juokinga

Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad “Kino pavasariui” šiemet labiausiai trūksta komedijų. Šį žanrą taikliausiai atitinka lenkų veterano Juliuszo Mahulskio satyra “Lopšinė” apie muzikaliai pasikausčiusių vampyrų šeimynėlę, kurios nariai naikindami nereikalingus liudininkus ir atrasdami netikėtų pagalbininkų vis drąsiau artėja prie esminio tikslo – prezidentūros.

Danų kino kritiko Mikkelio Muncho Falso dramos “Gražūs žmonės” niekaip nepavadinsi komedija, tačiau keturis vienišus herojus susiejančio likimo pokštai skatina kikenti. Per pasaulinę premjerą San Sebastiane publika leipo juokais, kai prie Kalėdų stalo susėdo dvi atsitiktinai susipažinusios ir įdomių nuotykių patyrusios šeimos.

Prancūzų dueto Gustave’o de Kerverno ir Benoit Delépine “Mamutas” pasitelkia sau būdingą chuliganišką absurdo humorą, kai nelegaliai visą gyvenimą dirbęs anarchistas Gerard’as Depardieu tvarkosi legalios pensijos dokumentus.
O dviem “Auksiniais gaubliais” apdovanotoje komiškoje dramoje “Vaikams viskas gerai” vaikai susiranda biologinį tėtį iš spermos donorų banko, ir vyro atėjimas į homoseksualių moterų šeimą atneša įdomių sukrėtimų.

Ekstremalu

“Kino pavasaris” parengė gana daug spąstų ir staigmenų stiprių nervų žiūrovams, nesibaidantiems šokiruojančių, žiaurių filmų, kokių platintojai nesiryžtų rodyti dėl gresiančio griežčiausio amžiaus cenzo. Unikaliais kameros viražais išsiskirianti argentiniečio Gasparo Noe psichodelinė melodrama “Pasinerk į tuštumą” pakvies skraidyti su nerimstančio narkotikų prekeivio siela ir stebėti sekso paslaugas teikiančią seserį striptizo šokėją iš dangaus. 2010 m. Sandanso kino festivalį laimėjusi kriminalinė veiksmo drama “Žvėrių karalystė” prašosi palyginimų su “Pranašu”, “Krikštatėviu”, “Valstybės priešu”, “Žmogumi su randu”, “Infiltruotais” ir kitais filmais apie mafiją. Australų kino žvaigždynas (Guy Pearce’as, “Oskarui” nominuota Jacki Weaver, Joelis Edgertonas) privilioja daugiau dėmesio režisieriaus Davido Michodo debiutiniam filmui apie Melburno nusikaltėlius ir ne mažiau korumpuotus policininkus.

O tamsią, žiaurią, korumpuotą Rusiją negailestingai vaizduojanti Sergejaus Loznicos pirmoji vaidybinė drama “Mano laimė” išprovokuos aštrioms diskusijoms ir priblokš visko mačiusius žiūrovus.

Egzotiška

Pernai pirmą kartą festivalyje pristatytam Vietnamui atstovaus Kanų festivalio programos “Kino kritikų savaitė” laimėtojas “Nebijok, Bi!”. Šešiametis berniukas per daug anksti kremta seksualinio brendimo pamokas ir aiškinasi, ką reiškia geismas, aistra, potraukis, meilė, neištikimybė, flirtas.

San Sebastiano kino festivalio programoje “Nauji režisieriai” triumfavusioje dramoje “Spalvoti kalnai” Kolumbijos kaimo moksleiviai žaidžia futbolą ir nenutuokia realaus artėjančio karo pavojaus, kai kamuolys nurieda į minų lauką.

AIDS viruso aptrauktoje Pietų Afrikoje mergaitė narsiai priešinasi kaimynų prietaringumui ir gelbsti sunkiai sergančią mamą filme “Gyvenimas – svarbiausia”.

Visus šiuos filmus vienija tema – neramus pasaulis vaikų akimis. Pagrindinius vaidmenis juose atlieka jauni ir dažniausiai aktoriaus patirties neturintys debiutantai. Bet istorijos apie vaikus bus įdomios bei aktualios ir suaugusiems žiūrovams.

Festivalis “Kino pavasaris” vyks kovo 17–31 dienomis

Šiųmetis festivalis žada būti labai tikroviškas ir atsiribojęs nuo klišių, banalybių ar nuspėjamos filmo pabaigos