Europos kelionių komisijos (angl. European Travel Commission – ETC), vienijančios 33 Europos šalių nacionalines turizmo organizacijas, paskelbtais duomenimis, pernai Lietuva buvo viena iš lyderių Europoje pagal didžiausią užsienio turistų ir nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičiaus augimą.

Rekordinio turistų skaičiaus didėjimo tikimasi ir šiemet, tad turime nemažai šansų ir vėl pirmauti Europoje. Be to, daugiau nei pernai keliauti pasirengę ir lietuviai: jie lagaminus kraunasi tiek kelionėms į užsienį, tiek po lankytinas Lietuvos vietas ir kurortus.
Apie tai, ko Lietuvoje tikisi ir ką čia randa užsienio ir vietos keliautojai bei kaip jų srautą dar labiau padidinti, – „Veido“ pokalbis su Valstybinio turizmo departamento vadove. dr. Raimonda Balniene.

VEIDAS: Europos šalyse – ekonominė suirutė. Ar tai neskatina europiečių taupyti ir nevykti atostogų į užsienio šalis, pavyzdžiui, Lietuvą?
R.B.: Iš tiesų Europos Sąjungoje turistų skaičius šiemet turėtų augti vos 2-4 proc., tačiau Lietuvai tai negalioja. Manoma, kad turistų skaičiaus augimas būtent šiemet gali pasiekti rekordą ir siekti 15 proc. Tai reiškia, kad galime sulaukti apie 2 mln. turistų iš užsienio.
Tai galima paaiškinti tuo, kad pas mus daugiausiai atvyksta turistai iš Rusijos ir Baltarusijos – šios dvi šalys visuomet pirmauja, kartais pasikeisdamos vietomis tarpusavyje, bet niekuomet nenukrisdamos į žemesnes pozicijas pagal atvykstančių turistų skaičių.Toliau rikiuojasi Lenkija ir Vokietija – šalys, kuriose krizė ne tokia rimta. Beje, turistai iš šių keturių valstybių paprastai sudaro apie 60 proc. visų užsienio turistų.

VEIDAS: Kurių šalių turistai vis dažniau atranda Lietuvą, o iš kurių srautai sumažėjo?
R.B.: Džiugu, kad net 71 proc. užsienio turistų į Lietuvą atvyksta ne pirmą kartą. Pastaraisiais metais daugėja turistų iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Beniliukso šalių, Skandinavijos, ypač – Švedijos, Norvegijos, Suomijos. Pirmą kartą daugėja ir turistų iš Danijos – daugelį metų jų skaičius nesikeisdavo.
Beje, tokia turistų įvairovė yra labai geras dalykas, nes jei vienoje ar kitoje šalyje prasideda sunkmetis, tai turistų sumažėjimą kompensuoja kokia nors kita šalis. O štai Latvija ir Estija priklauso nuo mono rinkų: estai – nuo Suomijos, o latviai – nuo Rusijos.
Žinoma, dėl to jiems paprasčiau vykdyti šalies rinkodarą – užtenka susitelkti ties viena užsienio šalimi. O mums tenka vilioti turistus iš įvairių valstybių.

VEIDAS: Kaip Lietuva mėgins pritraukti užsienio svečius? Ar su kitomis šalimis nepasikartos nelabai sėkmingi Lietuvos mėginimai pritraukti daug turistų iš Izraelio?
R.B.: Nepasakyčiau, kad nesėkmingi. Su Izraeliu daug dirbame, turistų daugėja. Pavyzdžiui, dabar atsirado naujas tiesioginis skrydis Tel Avivas–Vilnius, ir visi bilietai jau išpirkti. Manau, kad svečių iš Izraelio srautai auga ir augs. Netgi Druskininkuose užfiksuotas itin išaugęs Izraelio turistų skaičius.
Kalbant apie kitas tolimas šalis, daugėja ir Kinijos turistų – pastaruoju metu jų sulaukiame net dvigubai daugiau.
Beje, siekiant privilioti turistus iš tokių tolimų šalių nuspręsta, kad Baltijos šalys turi susikurti bendrą “prekinį ženklą”, nes pavieniui vykdyti reklamines kampanijas yra ir neefektyvu, ir per brangu. Be to, kaip liudija statistika, Baltijos šalių turistų srautai auga labai panašiu tempu, o tai reiškia, kad tie patys turistai dažniausiai apsilanko visose trijose šalyse. Pavyzdžiui, Europos kelionių komisijos duomenimis, Lietuvoje turistų skaičius pernai augo 20,3 proc., Latvijoje – 20,8 proc., Estijoje – 15,6 proc.
Tad siūlysime turistams tam tikrus 3-5 šalių “paketus” – aplankyti Baltijos šalis arba šias ir dar pasirinktinai Suomiją, Lenkiją, Prancūziją arba visas kartu.
Taip pat vieningai dirbame ir skatindami atvykstamąjį turizmą iš Japonijos, JAV, Kanados, o ateityje planuojame nukreipti žvilgsnį ir į turistus iš Lotynų Amerikos šalių.
Na, o kad priežasčių aplankyti Baltijos šalis yra daugiau nei pakanka, galima neabejoti. Dabar pristatome labai įdomų virtualų projektą “Gintaro kelias”, prie kurio ketinimą jungtis, be Latvijos ir Estijos, išreiškė dar keturios šalys. Beje, per 85 proc. turistų keliones planuoja internetu, o per įvairias turizmo organizacijas keliones užsisako tik 13 proc. keliautojų, todėl labai svarbu šalį ir įvairias atrakcijas pristatyti būtent virtualioje erdvėje.

VEIDAS: Ar lietuviai ir užsieniečiai Lietuvoje ieško tų pačių dalykų?
R.B.: Užsieniečių ir lietuvių kryptys panašios. Pavyzdžiui, tarp užsieniečių populiariausi Lietuvos miestai yra Vilnius, Druskininkai ir Kaunas. Lietuviams patraukliausi – irgi Druskininkai ir Vilnius, o vietoje Kauno populiariausiųjų trejetuke yra Palanga.
Beje, labiausiai turistų daugėja būtent Druskininkuose. Netgi Latvijos ir Estijos turizmo departamentų vadovams daro įspūdį šiame fantastiškame mieste esanti ledo arena, dainuojantis fontanas – nieko panašaus neturi nė viena kaimyninė valstybė. Tai klasikinis europinio lygio kurortas.
Populiarėja ir Palanga, kuri ėmė konkuruoti su Latvijos Ventspilio kurortu. Mat anksčiau vyravo įsitikinimas, kad Ventspilis yra tinkamesnis poilsiaujantiems šeimomis, bet dabar tokį statusą įgauna ir Palanga, kur nepagailėta investicijų į vaikų žaidimų aikšteles, pramogas, aplinką, paplūdimį. Manau, kad greitu laiku Palanga netgi aplenks Ventspilį ir pagal turistų srautus taps pajūrio lydere.
Na, o kalbant apie sostinę Vilnių, nėra ką ir pridurti – miesto Senamiesčiui nelieka abejingų. Juk tai ir didžiausia Baltijos sostinė, ir dar įtraukta į UNESCO sąrašą. Užsienio svečius pakeri ir lėtai į dangų vakare kylantys oro balionai, žalios pievos, gera atmosfera.
Be to, labai populiarėja ir aktyvus turizmas – baidarių nuoma, įvairūs žygiai.

VEIDAS: Kiek patrauklus užsieniečiams gali būti kaimo turizmas?
R.B.: Savaitgalį kaip tik vyko kaimo turizmo forumas. Sodybų savininkai laukia rekordinių metų, be to, žadama, kad “išsitęs” vasara – turistų antplūdis turėtų nemažėti ir rugsėjį, ne vien vasaros mėnesiais. Taip būtų nutikę jau ir pernai, tačiau kaimo turizmo sodybos dalies poilsiautojų neteko kaip tik dėl krepšinio čempionato, kurio metu poilsiautojai rinkosi ne kaimą, o miestą.
Vis dėlto didžioji dalis kaimo turizmo svečių – lietuviai. Gal todėl, kad užaugo karta, kai vaikai nebeturi senelių, nebepažįsta gamtos, tad tėvai stengiasi jiems tai parodyti.
Kalbant apie užsienio svečius, tokį turizmą renkasi arba ekologišką gyvenimo būdą propaguojantys turistai, arba poilsiaujantys individualiai. Ir vėlgi, labai svarbu, kad informacija apie sodybas būtų prieinama internete.

VEIDAS: Ar turistų srautai susiję su naujomis skrydžių kryptimis, keltų linijomis? Kiek dėl to daugėja užsienio turistų?
R.B.: Tai neabejotinai padidino turistų srautą. Pavyzdžiui, dėl pigių oro bendrovių “Wizzair”, “Ryanair” atėjimo į Lietuvą itin padaugėjo svečių iš Ispanijos, Italijos. Ypač dažnai jie atvyksta vasarą, kuri Lietuvoje jiems mielesnė nei kaitra gimtosiose šalyse. Ne sezono metu jie dažnai atskrenda ir dėl pigesnių pirkinių. Beje, ispanai ir italai Lietuvoje užtrunka ilgiausiai – vidutiniškai jie čia praleidžia 4-5 naktis.
Dėl naujos kelto linijos labai padaugėjo ir turistų iš Vokietijos.

VEIDAS: Na, o kur traukia patys lietuviai?
R.B.: Itin daug lietuvių vyksta į Italiją, Lenkiją, Austriją – didžiausias lietuvių srautas į šias šalis fiksuojamas slidinėjimo sezono metu. Taip pat populiarios ir Ispanija, Vokietija, Didžioji Britanija, kur lietuviai dažnai ieško ne tik poilsio, bet ir išpardavimų.

VEIDAS: Kiek pinigų užsienio turistai atveža į Lietuvą, o kiek jų iš šalies išveža ir svetur išleidžia Lietuvos turistai?
R.B.: Gera žinia ta, kad lietuviai pinigų išveža mažiau, nei atveža užsieniečiai. Pernai šis skirtumas siekė 1,3 mlrd. litų. Kaip bus šiemet, dar sunku pasakyti, tačiau vien per pirmąjį metų ketvirtį į Lietuvą “atvažiavo” pusė milijardo litų.
Beje, nereikia pamiršti, kad lietuviai atostogauja ir Lietuvoje, ir čia taip pat išleidžia nemažą sumą pinigų, kuri kasmet didėja. Įdomu, kad nors šalyje gyventojų mažėja, tačiau turistaujančių žmonių – daugėja. Šis augimas gali siekti apie 5 proc. per metus.