Po pernai Lietuvos bankų sektorių supurčiusio “Snoro” nacionalizavimo šie metai šalies bankams taip pat nebus lengvi, nes gyventojų pasitikėjimas visu šiuo sektoriumi dabar menkesnis nei anksčiau. Vis dėlto bankininkai tikisi, kad jų reputaciją išsaugos stabilus pelnas, o gyventojų pasitikėjimo barometras bus tiek didėjančios suteikiamų paskolų apimtys, tiek gyventojų indėlių gausėjimas.
Apie tai, kokie Lietuvos ir visos Europos bankininkystei bus 2012-ieji, kalbamės su banko “Citadele” valdybos pirmininke Alma Vaitkunskiene.

– Jūsų vertinimu, kokios šiemet bus bendros paskolų teikimo tendencijos Lietuvoje: ar paskolos bus ir drąsiau išduodamos, ir imamos?
A.V.: Mano nuomone, Lietuvos komercinių bankų paskolų portfelis savo dydžiu ir struktūra visiškai atitinka šiandieninę makroekonominę situaciją. Tiesiog bankai skolina vadovaudamiesi griežtesnėmis nuostatomis nei iki ekonominės krizės, juolab kad įsigaliojo Lietuvos banko patvirtintos atsakingo skolinimo nuostatos. Kita vertus, daug atsakingiau savo galimybes skolintis vertina ir patys klientai. Jie konsultuojasi ir derasi su banku, prieš tai atlikę kruopščius skaičiavimus, kiek gali skolintis ir kokia kaina.
Šie pokyčiai reiškia teisingesnį bei kokybiškesnį banko ir kliento santykį. Svarstydami paskolų portfelių tendencijas turime įvertinti statistinius duomenis, kad 2012 m. pradžioje Lietuvos įmonių skolos siekė apie 3,9 mlrd. Lt, o gyventojų – 2,6 mlrd. Lt, ir šios skolos padidėjusios, palyginti su 2011-ųjų pradžia. Šie skaičiai įpareigoja išsamiai įvertinti kiekvieną projektą ir skolinti atsakingai. Prognozuočiau, kad šiemet ir kitais metais naujai suteiktų bankų kreditų portfelis augs lėtai, bet stabiliai.
– O kaip Jūs vertinate įmonių dabar bankams pateikiamus verslo planus: ar daugėja tinkamų, vertų finansuoti? Kokios tendencijos, Jūsų manymu, turėtų ryškėti 2012–2013 m.?
A.V.: Palyginti su 2009–2010 m. laikotarpiu, šiuo metu galima finansuoti gerokai daugiau tiek įmonių, tiek privačių asmenų. Dabar vertinant verslo planus dėmesys kreipiamas ne į plano apimtį, o į tai, kokia kliento veikla, kokiomis priemonėmis jis planuoja įgyvendinti tikslus, o svarbiausia – ar ilgalaikiai ir kiek diversifikuoti kliento veiklos generuojamo pinigų srauto šaltiniai.
Konsultuodami kredituojamus klientamus bankininkai rekomenduoja pagal galimybes plėsti partnerių skaičių ir diversifikuoti riziką, kad nedidėtų pinigų srauto priklausomybė nuo vieno produkcijos tiekėjo ar pirkėjo.
– Jūsų nuomone, kiek šiais metais brangs paskolos? Kiek tai priklausys nuo Europos centrinio banko (ECB) veiksmų?
A.V.: Galima planuoti, kad vidutinė bankų paskolų marža 2012 m. gali šiek tiek padidėti dėl brangstančios finansavimo išteklių kainos tarptautinėje finansavimo rinkoje.
Rengdami banko verslo planą ir biudžetą vadovavomės iždo prognoze, kad ECB šiemet bazinę palūkanų normą gali sumažinti iki 0,5 proc. Manau, ši prognozė gana realistinė dėl dviejų priežasčių: pirma, tokie ECB sprendimai tikėtini siekiant nuosekliai gaivinti į recesiją grimztančias Europos Sąjungos šalių ekonomikas ir, antra, siekiant padėti bankų sektoriui išvengti neigiamų recesijos padarinių.
– ES lyderiai ketina suvienodinti bankų transakcijų įkainius visoje ES. Ar dėl to gali brangti bankinės operacijos Lietuvoje? Jei taip, tai kiek?
A.V.: 2011 m. Europos Komisijos priimtame Bendrosios rinkos akte yra išdėstyta Europos Komisijos iniciatyva dėl bankų paslaugų įkainių – pasiūlyti bankų sektoriui savireguliacijos iniciatyvą, skirtą bankų mokesčių skaidrumui ir palyginamumui didinti. Lietuvoje ši nuostata jau įgyvendinama. ES kuriamoje mokėjimų eurais bendroje erdvėje, sutrumpintai vadinamoje SEPA, kuriamos galimybės visiems ES subjektams vienodomis skaidriomis sąlygomis vykdyti atsiskaitymus eurais: visi subjektai, nepaisant jų buvimo vietos, galės siųsti ir gauti nacionalinius ir tarptautinius mokėjimus eurais, jiems taikant vienodas pagrindines sąlygas. SEPA skatins Europos integraciją kuriant konkurencingą mokėjimų eurais rinką, užtikrinančią aukštesnį paslaugų lygį ir pigesnius būdus mokėjimams atlikti. Nors į paslaugų kokybės gerinimą ir sistemų palaikymą kasmet tenka daug investuoti, manau, kad bankų paslaugų įkainiai neturėtų reikšmingai didėti, nes įkainių didėjimą riboja didelė bankų konkurencija. Dėl didelių sąnaudų didžiausi išliks operacijų grynaisiais pinigais įkainiai.
– O kaip vertinate eurokomisaro Algirdo Šemetos siūlymą labiau apmokestinti bankus, nes šie buvo gelbėjami valstybių lėšomis, o dabar jiems esą atėjo laikas grąžinti “skolą” visuomenei?
A.V.: ES institucijose svarstoma galimybė nustatyti finansinių transakcijų mokestį. Vertinant šio mokesčio pagrįstumą diskusijų metu Bankų asociacijoje mums kilo klausimų. Neaišku, ar šį mokestį pavyktų įvesti visose šalyse, nes jo įvedimui, mūsų žiniomis, kol kas nepritaria kai kurios šalys, pavyzdžiui Jungtinė Karalystė. Jei šis mokestis būtų įvestas tik dalyje ES šalių, tai yra nebūtų įgyvendinti mokesčio bankams visuotinumo ir solidarumo principai, tokie sprendimai lemtų skirtingas konkurencijos sąlygas. Be to, šis mokestis savo esme reikštų ir netiesioginį finansinių paslaugų vartotojų apmokestinimą.
– Anksčiau bankai buvo tiesiog pinigų perskolintojai, o dabar jau plėtoja ir savarankiškus verslus, siūlo daugybę antrinių, tretinių paslaugų. Kaip, Jūsų manymu, toliau plėtosis bankų veikla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje?
A.V.: Bankai jau seniai susiformavo kaip finansinių paslaugų grupės, teikiančios klientams visą finansavimo, taupymo ir investavimo bei kasdienių paslaugų kompleksą, įskaitant specializuotas finansines paslaugas. Per krizę bankams teko įsteigti antrines turto valdymo įmones už skolas perimtam bei kitokiam turtui valdyti. Įstatymai nustato paslaugų, kurias bankai gali tiekti, sąrašą bei banko investicijų ribojimus. Nemanau, kad esant dabartinei makroekonominei situacijai bankų veiklos sritys smarkiai plėsis. Mano nuomone, dabar vienas aktualiausių klausimų bankams – kaip dar labiau padidinti veiklos efektyvumą sukuriant tokias finansinių grupių organizacines struktūras, kuriose būtų pasiekta aukšta padalinių veiklos kokybė ir maksimalus efektyvumas.
– Užsiminėte apie bankų veiklos skaidrumą, tad prisiminkime nemalonią pernykštę “Snoro” istoriją. Kaip manote, kiek ji pakenkė visų bankų autoritetui šalyje ir kaip bankai šiomis aplinkybėmis elgsis?
A.V.: Aš linkusi manyti, kad įvykiai, susiję su “Snoru”, po to, kai Lietuvos bankas išaiškino visuomenei valstybės sprendimų dėl “Snoro” priežastis, nesumažino išsilavinusių ir rinkos dėsnius išmanančių žmonių pasitikėjimo kitais Lietuvos komerciniais bankais. Vienas objektyviausių barometrų galėtų būti indėlių pokyčių bankų sektoriuje palyginimas. Lietuvos banko skelbtais duomenimis 2011 m. pradžioje indėliai komerciniuose bankuose sudarė 45,4 mlrd. Lt, o mūsų turimais išankstiniais duomenimis, 2012 m. pradžioje – apie 42,7 mlrd. Lt, neskaičiuojant indėlių “Snore”. Tai, kad “Snore” buvo apie 6,3 mlrd. Lt indėlių ir dalis jų, kaip žinome, dar neišmokėta, turėtų reikšti, kad indėlių suma bankuose nesumažėjo.
Deja, kuo mažiau žmogus išsilavinęs ir kuo mažiau yra jam prieinamų nešališkų informacijos šaltinių, tuo daugiau baimių jis gali patirti susiklosčius tokioms situacijoms. Todėl turime skirti dar didesnį dėmesį klientų žinių apie finansų rinką ir nuostolių prevenciją ugdymui.
– Jūsų duomenimis, kodėl šiuo metu tiek daug pinigų gyventojų ir įmonių sąskaitose? Ar tai susiję su pajamų didėjimu, ar dėl kitų priežasčių?
A.V.: Pastaruoju metu pasireiškia dėsningumas, kai dauguma subjektų, įvertindami žinią apie ES ir kitų regionų ekonominius sunkumus, stengiasi sukaupti lėšų atsargas galimam naujos krizės bangos poveikiui kompensuoti. Kita priežastis yra ta, kad, palyginti su galimybe taupyti apdrausto indėlio forma, kiti taupymo bei investavimo būdai esant nestabilioms rinkoms yra ir artimiausiu laikotarpiu bus gerokai rizikingesni.
– Jūsų nuomone, kaip šie ES šalims itin sudėtingi metai atsilieps bankų finansiniams rezultatams? Taip pat ir Jūsų vadovaujamam bankui?
A.V.: Tarkime, mūsų banko grupės neaudituotas pelnas 2011 m. siekė 7,5 mln. Lt. Tai daugiausia lėmė kelios priežastys: jau 2009 m. pradėtos diegti taupymo priemonės, tinkamas paskolų ir lizingo portfelio administravimas, indėlių didėjimas.
Šiuos metus pradėjome jau turėdami pakankamai išteklių, tad bendradarbiaudami su INVEGA bei Žemės ūkio paskolų garantijų fondu kredituojame mažas ir vidutines įmones, ūkininkus, taip pat privačius asmenis. Paskolos su minėtų garantinių fondų garantijomis sudaro apie 75 proc. banko 2011–2012 m. išduotų paskolų portfelio. Tiesą sakant, smulkiųjų ir vidutinių verslo įmonių, taip pat ūkininkų kreditavimas bei patrauklių taupymo galimybių klientams sudarymas ir yra mūsų prioritetai.