FB-SM27757

Studijų krepšelis – tai valstybės skiriamas studijų finansavimas, kurį gali gauti geriausiais balais baigusieji mokyklas. Šiemet valstybė finansuos beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas 44-ose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Finansuos tiek nuolatines, tiek tęstines studijas. Iš viso 21 universitete ir 23 kolegijose. Jei nevalstybinės aukštosios mokyklos studijų kaina bus didesnė nei valstybės nustatyta norminė, studentas turės susimokėti skirtumą.

Skiriant valstybės finansavimą, geriausiųjų eilė pirmiausia bus skaičiuojama pagal pirmąjį pasirinkimą, paskui – pagal antrąjį ir t.t. Jei stojantysis rinksis skirtingų studijų krypčių programas, jo vieta eilėje ir galimybė gauti studijų krepšelį kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga. Beje, jei studento netenkins studijų kokybė ar sąlygos, jis studijų krepšelį galės “persinešti” į tos pačios srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje arba nutraukti studijas, bet tik tada, jei sesiją išlaikys sėkmingai. Pinigų grąžinti jam nereikės.

Kokia bus mažiausia balų suma, kurios prireiks norint įstoti į konkrečią studijų programą, nėra nustatyta. Ji priklausys nuo visų stojančiųjų į tą studijų programą konkursinių balų.

Šiemet neliko valstybės iš dalies finansuojamų studijų vietų. Todėl abiturientai, brandos ar stojamuosius egzaminus išlaikę prasčiau, galės rinktis mokamas studijas. Už studijas sumokėti jie galės gauti valstybės remiamas paskolas.
Beje, po dvejų bakalauro studijų metų bus peržiūrimi studentų mokymosi vidurkiai. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus dviem balais mažesnis už bendrakursių, studijų krepšelio jis neteks. Į jo krepšelį galės pretenduoti geriausiai besimokantis iki tol už studijas mokėjęs bendrakursis.

Šiemet studijos kainuos mažiau

Tiesa, mažiau jos kainuos tik 4 proc. Taip yra todėl, kad norminė studijų kaina, t.y. suma, kurią nustato Švietimo ir mokslo ministerija, apskaičiuojama pagal bazinę mėnesio algą. Kadangi šiemet ši alga nuo 128 Lt sumažėjo iki 122 Lt, sumažėjo ir studijų norminė kaina.

Daugelis universitetų tikina, kad studijų kainos ir bus tokios, kokias nustatė ŠMM, bet neapsigaukite. Pavyzdžiui, Kauno medicinos universitete už studijas reikės mokėti brangiau. Nors metų norminė medicinos studijų kaina yra 9137 Lt, KMU iš jūsų paprašys 10139 Lt. KMU studijų centro vadovė prof. Raimonda Brunevičiūtė tikino, kad ministerija, rengdama normines kainas, neįskaičiavo priemonių, kurių reikia studijų kokybei užtikrinti, todėl universitetas kainą padidino.

Pasirodo, aukštosios mokyklos gali nustatyti didesnes kainas, bet, kaip “Veidą” patikino švietimo ir mokslo ministro patarėja Rita Grumadaitė, valstybė, finansuodama nemokamų studijų krepšelius, mokės tokią sumą, kokią yra nustačiusi. Tuo tarpu R.Brunevičiūtė tikina, kad didesnė kaina svarbi tik tiems, kurie mokės už mokslą, o tiems, kurie pateks į valstybės finansuojamas vietas, primokėti nereikės.

Šiemet, kaip ir pernai, brangiausiai universitetinės studijos atsieis muzikantams ir lėktuvų pilotams – po 18 tūkst. Lt. Po jų eina menų profesijos, sporto treneriai ir odontologai – 11 tūkst. Lt. Šiek tiek pigiau – per 9 tūkst. Lt kainuos medicinos ir veterinarijos studijos. Filologų mokslai, žinoma, išskyrus retas kalbas, atsieis šiek tiek daugiau kaip po 6 tūkst. Lt. Truputį mažiau – po 5 tūkst. Lt teks mokėti būsimiems matematikams, slaugytojams ir sportininkams. Pigiausiai – vos 3892 Lt kainuos studijos būsimiesiems humanitarams ir socialinių sričių darbuotojams.
Kolegijose studijos brangiausiai atsieis muzikantams – 14890 Lt, o pigiausiai humanitarams – 3238 Lt.

Aklai netikėkite mokyklų pažadais

Šiemet aukštosios mokyklos yra parengusios apie 1500 mokymo programų. Specialistai tikina, kad tokiai šaliai kaip Lietuva tai yra labai daug. Dar reikėtų prisiminti, kad išsivysčiusiose šalyse visuotinai priimta norma – vienas universitetas milijonui gyventojų, o pas mus yra 21 universitetas! Taigi būtų naivu manyti, kad visuose juose gausite tik aukščiausio lygio išsilavinimą.

Žinoma, aukštosios mokyklos negali mokyti ko panorėjusios, jos privalo gauti leidimą, taigi įrodyti, kad turi pakankamos kvalifikacijos specialistų ir priemonių. Tačiau kai kurie universitetai, norėdami prikviesti kuo daugiau studentų ir, žinoma, gauti jų atsinešamų krepšelių pinigų, ima gudrauti: kai ateina laikas mokyti studentus, pasirodo, kad dėstytojai susirgo, o kursas susiaurintas.

Ką daryti tiems, kurie renkasi, ką ir kur studijuoti? Studijų kokybės vertinimo centro atstovas Almantas Šerpatauskas pataria visų pirma pasidomėti, ar studijų programa, kurią norite studijuoti, buvo įvertinta ekspertų. Duomenis galima rasti minėto centro interneto svetainėje. Beje, atkreipkite dėmesį, kada vertinimas buvo atliktas – jei labai seniai, studijų kokybė gali būti pasikeitusi. O jeigu vertinimas nebuvo atliktas, vertėtų pasikalbėti su baigusiais tokias studijas.