Balandžio 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2014“ bus pristatomos naujausios šiuo metu rinkoje esančios šildymo sistemos.

Paprašėme parodos „Resta 2014“ dalyvių pakomentuoti įvairių šildymo sistemų efektyvumo ir ekonominius parametrus.
Kaip teigia specialistai, individualių gyvenamųjų namų gyventojai šildymo sąskaitas bando sumažinti įsirengdami alternatyvias šildymo sistemas.
Lietuvoje apie 60 proc. gyventojų individualių namų šildymui naudoja kieto kuro katilus, 25 proc. sudaro dujinių katilų naudotojai, o atsinaujinančios energijos įrangą, šilumos siurblius, pasirenka apie 6 proc. gyventojų. Manoma, jog tokį pasirinkimą lemia pigesnė kieto kuro katilinės įrengimo investicija ir mažiausios šildymo išlaidos. Skaičiuojama, kad įsirengti paprastą – radijatorinę – kieto kuro šildymo sistemą 100 kv. m. name kainuotų apie 10 tūkst. litų. Tuo tarpu malkos vienam šildymo sezonui, priklausomai nuo namo varžos ir kūrenti pasirinktų malkų rūšies bei kokybės, turėtų kainuoti apie 2 tūkst. litų.
Tiesa, pasirenkant tokį šildymo būdą nepagalvojama apie kitas sąnaudas: rūpinimasis tokia šildymo sistema užtrunka nemažai laiko, mažesniuose kiemuose malkas sudėtinga sandėliuoti.
Alternatyva šildymui malkomis – granulinis šildymas. Toks šildymo būdas aktualesnis siekiantiems daugiau komforto, nenorintiems tarnauti „pečkuriu“, nes pasirinkus tokią šildymo sistemą degimą reikėtų prižiūrėti vos kartą per savaitę. Visgi komfortas kainuoja šiek tiek daugiau. Įsirengti katilinę su kokybišku katilu, lauko temperatūros matavimo sistema ir kt. kainuotų bene dvigubai daugiau nei kieto kuro šildymo sistemą – 20 tūkst. litų. Be to, dar kainuotų ir šildymo sistemos išvedžiojimas name.
„Malkų kaina panaši kaip ir granulių, tačiau žmonės retai kada paskaičiuoja, kiek kainuoja malkų paruošimas, sandėliavimas, darbas kūrenant. Apsirūpinti granulėmis daug paprasčiau, o ir kaina gaunasi pakankamai konkurencinga, kai apsvarstai visą realią malkų paruošimo kainą“, – teigia „Ekodegiklis“ projektų vadovas Roman Sokolenko.
Visgi be standartinio, lietuvių pamėgto šildymo kietu kuru pradedamos vertinti ir inovatyvesnės šildymo sistemos. Sparčiai populiarėjančio infrašildymo sistema bei jos įrengimas 100 kv. m. namui kainuotų apie 10 tūkst. litų.
„Ši sistema yra patogi ir ekonomiška, nes įrenginėjant ją nereikalingi sudėtingi inžineriniai sprendimai, montavimas užtrunka vos kelias dienas, todėl montavimas klientui yra pigus. Sistemos naudojimas taip pat pigus, nes infrašildytuvai šildo paviršius, kurie vėliau išjungus šildytuvus ir toliau akumuliuoja šilumą, sistemai nereikalingas valymas ar nuolatinis aptarnavimas“, – pastebi bendrovės „Rubisolis“ Vilniaus padalinio vadovas Deividas Juška.
Namo šildymo tokia sistema kaina priklauso nuo patalpos izoliacijos ir kubatūros. Skaičiuojama, kad standartinių A klasės energetinio naudingumo patalpų šildymas, palaikant 21 laipsnio temperatūrą turėtų kainuoti apie 2 litus už kvadratinį metrą, B klasės – 3 litus, C klasės – 5-6 litus.
Sparčiai populiarėja ir šildymas panaudojant geoterminius šilumos siurblius. Geoterminio šildymo sistemos įrengimas vidutiniam namui kainuotų apie 30 tūkst. litų. Žinoma, kaina labai priklauso nuo geoterminio šilumos siurblio kainos. Ji gali svyruoti nuo 6 tūkst. iki 40 tūkst. litų neskaičiuojant lauko kolektoriaus bei visų papildomai reikalingų medžiagų bei montavimo darbų kainos.
„Jei šnekėsime apie geoterminį šilumos siurblį – jo veikimo efektyvumui lauko oro temperatūra neturi jokios įtakos. Nuo lauko oro temperatūros tiesiogiai priklausomi yra oras/vanduo šilumos siurbliai: kuo lauko oro temperatūra žemesnė – tuo prastesnis būna ir šilumos siurblio oras/vanduo naudingo veikimo koeficientas. Esant -25ºC šalčiui tokie įrenginiai veiks vien tik elektrinio kaitinimo elemento pagalba. Tačiau vertinant vidutines žiemos temperatūras ir susumavus bendras viso sezono šildymo išlaidas – oras/vanduo sistema tik 30 – 35 proc. brangesnė už geoterminį šildymą, o įsirengimo kaina dažnu atveju yra net dvigubai mažesnė nei geoterminio šilumos siurblio“, – pasakoja bendrovės „Vilpra“ projektų vadovas Simonas Sabeckas.
Bendrovės turimais paskaičiavimais, 150 kv. m. dydžio standartinio naujos statybos namo vidutinės mėnesio išlaidos šildymui su geoterminiu šilumos siurbliu būtų apie 200 – 250 litų. Naudojantis šilumos siurbliu oras/vanduo išlaidos siektų 300 – 350 litų.
Balandžio 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2014“ naudingos informacijos atras kiekvienas, planuojantis statybas, remontą, inžinerinių ar šildymo sistemų atnaujinimą, naujo būsto įsigyjimą, aplinkos įrengimą, apželdinimą. Šiųmetinės parodos akcentas – vanduo: vandens naudojimas ir tvarkymas namuose bei miestuose, naujos vandens technologijos ir inovacijos.
Savo naujienas šiemet parodoje demonstruos daugiau kaip 500 dalyvių iš keliolikos pasaulio šalių, paroda užims visą LITEXPO ekspozicinį plotą – daugiau kaip 30 tūkst. kvadratinių metrų.