"Veido" archyvas

Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijos prasčiausiai vertinamos dėl suplanuotų, bet neįgyvendintų reformų

Blogiausiai vertinama šios Vyriausybės grandis – Aplinkos ministerija. Dėl to sutampa ir prezidentės, ir opozicijos, ir politologų, ir tautos nuomonė.

Ketino, galėjo, bet bepadarė. Taip galima apibendrinti įvairių vertintojų priekaištus Vyriausybei. Ekspertai pabrėžia, kad daugeliui Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ministrų pakanka kompetencijos vadovauti savo kuruojamoms sritims, tačiau greitų rezultatų – efektyviai įgyvendintų reformų nepavyko pasiekti nė vienam iš jų.

Gana netikėta, kad per “Veido” užsakymu atliktą apklausą gyventojai kaip blogiausiai dirbančią įvardijo Aplinkos ministeriją (AM), arčiausiai kūno esanti sveikatos apsauga ir švietimas užėmė tik antrą ir trečią negarbingąsias vietas, o socialinė apsauga atsidūrė ministerijų reitingo viduryje, greta “aukštosios”, daugelį žmonių menkiau dominančios politikos sričiai priskiriamų Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų.

Gali būti, kad tautos nemeilę aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui stiprina nuolatiniai prezidentės Dalios Grybauskaitės priekaištai jam. Be to, jam kliuvo ir daugeliui žmonių itin aktuali daugiabučių renovavimo programa, kurios visiškas fiasko gali būti pripažįstamas viena didžiųjų krizinio laikotarpio Vyriausybės nesėkmių.

Kaip pabrėžia politologai, kiek silpna ar stipria Vyriausybės grandimi galima laikyti kiekvieną ministeriją, labai smarkiai priklauso nuo ministro partinės priklausomybės, ir šiuo atžvilgiu labiausiai nepasisekė su prezidente susipykusios Artūro Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) deleguotiems ministrams. Jiems tenkanti kritika dažniausiai būna nuožmi ir negailestinga, mažesniojo koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio ministrai taip pat kritikuojami aršiai, bet jiems vis suteikiama proga pasitaisyti, o štai konservatorių deleguotiems ministrams bei pačiam premjerui pastabos išsakomos kartu su supratingumu, kad vadovauti krizės metais yra labai sudėtinga.

Blogiausios – delsiančios

Praėjusią savaitę prezidentė D.Grybauskaitė žodžių kišenėje neieškojo: aplinkos ministras G.Kazlauskas vargu ar tinkamas toliau eiti savo pareigas dėl savo “absoliutaus neveiklumo”. Per dvejus jo vadovavimo metus AM nesugebėjo išspręsti nė vienos iš svarbiausių jai tekusių problemų – atliekų tvarkymo, daugiabučių renovacijos, teritorijų planavimo ir valstybinių miškų tvarkymo.

Šį ministrą prezidentė neigiamai linksniuoja jau ne pirmą kartą – jį ir socialinės apsaugos bei darbo ministrą ji ir anksčiau yra įvardijusi kaip tuos, kuriems Vyriausybėje labiausiai reikia pasitempti. Kalbama, kad šalies vadovė kritiškai stebi ir ūkio ministro Dainiaus Kreivio veiklą.

Seimo opozicijos atstovas, Darbo partijos narys Vytautas Gapšys pateikia tuos pačius akcentus: blogiausiai dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Ūkio ministerija (ŪM) ir AM. “Bendras vardiklis galėtų būti jų nesugebėjimas pasiekti užsibrėžtų tikslų, kurių įgyvendinimas būtų labai pagelbėjęs krizės smaugiamai Lietuvai”, – apibendrina jis.
Politikas detalizuoja, kad SADM iki šiol nesugebėjo net pradėti socialinės rūpybos sistemos reformos, ŪM pavyko teisingai atspėti pagalbos Lietuvos ūkiui kryptis, tačiau ji pasirinko netinkamas priemones ir iki šiol nėra pasiekusi apčiuopiamų rezultatų o AM gali būti laikoma chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip nereikia elgtis.

Šias politikų pastabas faktais pagrindžia ir Valstybės kontrolės (VK) auditų išvados. Pavyzdžiui, kontrolieriai suskaičiavo, kad iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos urėdijos už parduotą medieną gauna mažiausiai pajamų, o jų sąnaudos yra didžiausios – parduodant 1 kub. m medienos pelnas Lietuvoje būna nuo trijų iki dvylikos kartų mažesnis negu Latvijoje ir iki pustrečio karto mažesnis negu Estijoje.

Nustatyta, kad miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategija neatnaujinta nuo jos paskelbimo 2002 m., todėl visiškai neatsižvelgiama į esminius Lietuvos ūkio pokyčius, įvykusius per aštuonerius metus.

VK taip pat įvertino, kad ŪM vykdomos ekonomikos skatinimo plano priemonės, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, yra nepakankamai veiksmingos dėl per ilgai trunkančio jų įgyvendinimo ir palyginti nedidelių verslą pasiekusių kreditų sumų. Suskaičiuota, kad iš plane verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. Lt per 2009 m. buvo paskirstyta tik 1,2 mlrd. Lt, o rinką faktiškai pasiekė tik 155 mln. Lt. Nesilaikoma ir pažadų iki 2011 m. pabaigos administracinę verslo naštą sumažinti 30 proc. Be to, Vyriausybės įtaka darbo vietų išsaugojimui yra minimali – pasirinktos priemonės nesustabdė didėjančio įmonių bankrotų skaičiaus, spartaus nedarbo plitimo Lietuvoje.

Ramiausia – remiamiems prezidentės

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas atkreipia dėmesį, kad ne visada dėl prastų ministerijos darbo rezultatų galima kaltinti tik jai vadovaujantį ministrą. “Svarbi ir politinė, tarpinstitucinė aplinka. Daug gerų ir reikalingų projektų įstringa Seime dėl trapių valdančiosios koalicijos pajėgų, o kai kurie sprendimai stringa dėl lėšų stygiaus, kitų ministerijų ar savivaldos nepritarimo”, – dėsto V.Vilpišauskas.

O TSPMI lektorius Mindauga Kluonis atkreipia dėmesį ir į tai, kad politiniu požiūriu ministerijos laikymas silpnąja ar stipriąja grandimi iš esmės priklauso ne tiek nuo jos veiklos efektyvumo bei pasiektų tikslų, kiek nuo susiklosčiusios politinės konjunktūros. Svarbiausia čia – koaliciniai susitarimai ir santykiai pačių partijų viduje. Kitas labai svarbus veiksnys yra prezidentės pozicija. “Šalies vadovės ir TPP lyderio Arūno Valinsko konfliktas pirmiausia kelia grėsmę TPP deleguotiems ministrams. Tikriausiai neatsitiktinai prezidentė didžiąją kritikos dalį dėl ES lėšų nepanaudojimo nukreipė į G.Kazlauską, nors jis stringa ir kitose ministerijose”, – svarsto politologas.

Jis primena, kad ministro pasikeitimu baigėsi ir Vygaudo Ušacko nesutarimai su D.Grybauskaite, nors tai niekaip nebuvo susiję su ministerijos veiklos rodikliais.

“Šiuo aspektu stiprioji Vyriausybės grandis yra finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri iš esmės deleguota į Vyriausybę prezidentės. Taip pat gana ramiai gali jaustis konservatorių ir liberalcentristų parinkti ministrai, kuriems vengiama išsakyti priekaištus dėl pirmųjų dominuojančios padėties koalicijoje, o antrųjų silpnumo, galinčio tą koaliciją sugriauti ir atvesti į Vyriausybę Socialdemokratų partiją, kurios tapimas valdančiosios koalicijos dalimi neatitiktų prezidentės lūkesčių”, – dėsto M.Kluonis.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad kartais vienos ministerijos įvaizdį smarkiai pagerinantys veiksmai gali atrodyti žalingi, vertinant juos visos valstybės mastu. “Pavyzdžiui, administravimo išlaidų ir darbuotojų mažinimas socialines problemas tiesiog perkelia iš vienų sričių į kitas – krizės laikotarpiu taip padidinamas nedarbas ir sumažinama visuomenės vartojamoji galia”, – pabrėžia pašnekovas.

Opozicijos atstovas V.Gapšys apibendrina, kad blogiausiai vertinamoms ministerijoms būdingiausia tai, dėl ko ir visą Vyriausybės veiklą opozicija pagal dešimtbalę sistemą vertina tik keturiais balais: jos žinojo, ką turi padaryti, rengė įtikinančius planus, tačiau nepasiekė susiplanuoto rezultato.

Ir R.Vilipišauskas prisimena, kad A.Kubiliaus Vyriausybė startavo labai ryžtingai, ir jai iš tiesų pavyko pristabdyti biudžeto deficito didėjimą. “O vėliau tik atrodė, kad vyksta įnirtingas darbas visos srityse. Iš pradžių proveržis buvo juntamas daugelyje ministerijų, tačiau skelbtų idėjų daugeliui jų vis dar nepavyko įgyvendinti”, – užbaigia TSPMI vadovas.

Užsibrėžė – nepasiekė

A.Kubilius: “Mes būsime tikrai veikli ir aktyvi Vyriausybė, tikra Permainų Vyriausybė”.

- Parengsime socialinio draudimo sistemos tobulinimo programą, skatinančią santykinį senatvės pensijų augimą; sukursime prielaidas pereiti prie platesnio privačių kaupiamųjų pensijų fondų taikymo.

- Palengvinsime smulkiajam ir vidutiniam verslui sąlygas gauti finansavimą.

- Mažinsime administracinę naštą verslui, viešosios politikos priemones derinsime su smulkiojo ir vidutinio verslo poreikiais.

- Skatinsime naujų darbo vietų kūrimą.

- Atliksime ES struktūrinės paramos valdymo sistemos analizę ir priimsime sprendimus, kurie padarytų ją skaidresnę ir efektyvesnę.

- Sieksime ES finansinės paramos, kad daugiabučių renovavimas taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2 tūkst. pastatų.

- Sieksime efektyvaus atliekų tvarkymo: atliekų vengimas, rūšiavimas, naudojimas, perdirbimas ir saugus šalinimas.

- Mokytojų atlyginimą kasmet didinsime, kol jis taps ne mažiau kaip 20 proc. didesnis už šalies vidutinį atlyginimą.

Šaltinis: XV Vyriausybės programa, 2008 m. gruodis