3 klausimai apie šilumos  ūkį ir šildymo kainas Vilniaus vicemerui Valdui Benkunskui

– Nors dažnai teigiama, kad prekių ir paslaugų kainą lemia rinkos dydis, šilumos kainoms masto ekonomijos dėsniai negalioja – Vilniuje šildymas gyventojams kainuoja brangiau nei kai kuriuose mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Kodėl?

– Kiekvienas miestas turi savo specifiką. Vilniaus atveju galima sakyti, jog konkurencija šilumos gamybos sektoriuje nesuveikė, nes visų pirma „Vilniaus energija“, kaip nuomininkė, 15 metų buvo nesuinteresuota, kad atsirastų nepriklausomų šilumos gamintojų, o šie būtų skatinami mažinti kainas ir taip konkuruoti. Buvo vienas monopolinis žaidėjas su dideliais pajėgumais, o jo pagrindinis interesas buvo ne šilumos kainos vartotojams mažumas, bet kuo didesnis pelnas.

Antra priežastis, kodėl Vilniuje, turinčiame didžiausią vartotojų skaičių, neveikia masto ekonomija, yra ta, kad šilumos gamybos šaltiniai pas mus – neefektyvūs ir seni, jie yra dujiniai, miestas neperėjo prie biokuro.

Ilgą laiką, ypač 2010–2012 m., kai vyko valstybės kova su koncernu „Gazprom“ dėl dujų kainos, o ši kaina buvo pasiekusi nežmonišką lygį, vartotojai mokėjo labai brangiai. Vėliau, kai atsirado dujų terminalas, o dujų kaina sumažėjo, tai pasijuto ir vartotojams.

– „Vilniaus energija“ praėjusią savaitę visą sostinės šilumos ūkį perdavė savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklams. Tai vadinama „Rubikono eros“ pabaiga. Kokių permainų sostinės šilumos ūkyje galima tikėtis?

– Vilniaus tarybos tikslas buvo susigrąžinti iš privatininko šilumos tinklus, ir daugiau apie jokias partnerystes negali būti nė kalbos. Reikia ant kojų pastatyti savo įmonę, veikti visiškai skaidriai, atverstos knygos principu, atlikti modernizaciją, kuri būtina tam, kad būtų užtikrinta mažiausia kaina vartotojams. 15 metų istorija parodė, kad tokio sektoriaus, kaip šilumos ūkis, kurio paslauga gyventojams yra būtina ir kurios jie negali atsisakyti, negalima atiduoti verslui. Nes verslas suinteresuotas pelnu ir socialinė funkcija jam mažiausiai rūpi.

Savivaldybei perėmus šilumos tinklus padėtis neišvengiamai keisis. Jau dabar pradedame derybas su „Lietuvos energija“, kuri Jočionių gatvėje planuoja statyti kogeneracinę elektrinę. Ši turės du blokus – atliekų ir biokuro, ir kai bus pastatyta ši jėgainė, energijos gamybos struktūra Vilniuje pasikeis, o tai leis mažinti šilumos kainą. Žinoma, pirmiausia reikia susitarti su „Lietuvos energija“, nes savivaldybė siekia tapti jėgainės akcininke, kad galėtų turėti įtakos reguliuojant šilumos kainą.

Be to, Vilniaus šilumos tinklai turi peržiūrėti ir kitus šilumos gamybos resursus, nes kai kurie katilai vis dar veikia deginant mazutą.

– Na, o kaip šilumos kainą paveiks PVM lengvatos šildymui panaikinimas? Kiek šiluma dėl to brangs vilniečiams ir kitiems Lietuvos gyventojams?

– Matematika labai paprasta: jei PVM didės nuo 9 iki 21 proc., vadinasi, šiluma brangs 12 proc.

Dėl jautriausių socialinių sluoksnių, kuriems taikomos lengvatos, sprendimo dar nėra, nes Vyriausybė blaškosi. Dabar nustatyta, kad kompensuojama tiems vartotojams, kurių mėnesio sąskaita viršija 20 proc. pajamų. Šias lubas buvo žadama sumažinti iki 10 proc., dabar, kiek teko girdėti, siūloma 15 proc. Bet kokiu atveju didžiajai daliai vilniečių šiluma dėl šio sprendimo brangsta 12 proc.