„Obamacare“ praminta JAV sveikatos apsaugos reforma įstūmė Ameriką į retą vyriausybės „išjungimo“ padėtį. Tiesiog nenusileisti nusprendė ir respublikonai, ir demokratai, o šis abipusis užsispyrimas privedė prie aklavietės. Kol tarp partijų vyksta ideologinė kova, piliečiai baiminasi katastrofiškų padarinių.

JAV prezidento Baracko Obamos į priekį, nors ir su trukdžiais, stumiamas Prieinamos slaugos įstatymas (~Affordable Care Act~), jau seniai pramintas „Obamacare“, tapo reto JAV politikos reiškinio – Vyriausybės „išjungimo“ priežastimi. Priminsime, kad šią milžiniško masto reformą 2010 m. kovą patvirtino Kongresas, o prezidentas palaimino savo parašu. Aptariamas įstatymas apima išties platų klausimų spektrą: nuo ligoninių finansavimo iki greitojo maisto restoranų patiekalų kalorijų skaičiavimo, tačiau esminis ir daugiausiai diskusijų keliantis klausimas yra būtent siekis visus šiuo metu sveikatos draudimo neturinčius JAV piliečius apdrausti per subsidijuojamus privačius fondus ar vyriausybines programas.
Naujoji reforma numato keturis sveikatos draudimo būdus: gauti draudimą per darbdavį, iš valstybės, įsigyti privačiai ar jo neturėti visai. Apie pusę visų JAV piliečių bus apdrausti pirmuoju, trečdalis – antruoju būdu, dešimtadalis draudimą pirks patys, tačiau apie 30 mln. piliečių gali likti visiškai be draudimo, nes neturi pakankamai lėšų jam įsigyti. Tad atrodo paradoksalu, kad būtent demokratų lyderis stumia šį projektą į priekį. Visiškai įsigaliojus „Obamacare“, kur kas daugiau piliečių gaus sveikatos apsaugos paslaugas, tačiau akivaizdu, kad tai smarkiai padidins ir išlaidas. Todėl didės ar atsiras nauji mokesčiai sveikatos ir grožio pramonės srityje, išaugs mokesčiai privatiems asmenims ir ypač turtingiesiems.

Mažai uždirbantiesiems bus smogta dukart

Šiuo metu 48 mln., arba 15,4 proc., visų legalių JAV piliečių neturi sveikatos draudimo. Pagal dabartinį „Obamacare“ projektą, visi šie asmenys nuo spalio 1-osios privalės vienaip ar kitaip jį įsigyti, o veikti jis prasidės nuo kitų metų pradžios. Metų pabaigoje neapsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu asmenys bus baudžiami 95 dolerių arba 1 proc. metinių pajamų dydžio bauda. Planuojama, kad 2016 m. ši bauda sieks 695 dolerius ar net 2,5 proc. metinių pajamų. Pasak “CBS News” verslo analitikės Jill Schlesinger, taip bus siekiama, kad visi JAV piliečiai galiausiai įsigytų privalomąjį sveikatos draudimą.
Pagal „Obamacare“ įstatymą, daugiau nei 50 darbuotojų turinčios įmonės 30 ir daugiau valandų dirbantiems samdiniams turi užtikrinti sveikatos draudimo paslaugas. Todėl verslas pradėjo mažinti etatų, mažindamas darbo valandų skaičių ir perkvalifikuodamas darbuotojus į pusės etato samdinius. Taip mažai uždirbantiesiems bus smogta dukart – sumažės atlygis bei išaugs gydymo išlaidos.
24 metų studentė Avita Samuels, dirbanti Amerikos prekybos centre Mineapolyje, nuogąstauja, kad nebegalės įpirkti sveikatos draudimo paslaugų: „Bent 20 parduotuvių mano aplinkoje savo darbuotojams sumažino darbo valandų per savaitę skaičių. Aš gyvenu nuo atlyginimo iki atlyginimo, turiu minusinį kreditinės kortelės balansą, tad padėtis iš tiesų baugi.“
Šiuo metu Avitai sveikatos apsaugos paslaugas subsidijuoja universitetas, tačiau jos studijos dar tęsis tik metus. „Tikėjausi, kad baigus universitetą už sveikatos apsaugą bus atsakingas darbdavys“, – dėl savo ateities nerimauja studentė.
Tarptautinio darbuotojų privilegijų fondo atlikta apklausa parodė, kad dėl įsigaliojančio įstatymo 15 proc. didžiųjų (50 ir daugiau darbuotojų) ir 20 proc. mažesnių darbdavių planuoja mažinti viso etato darbuotojų. Štai valymo įmonės Floridoje savininkas Richardas Clarkas vietoj 200 darbuotojų, iš kurių apie pusę dirbo visu etatu, šiandien turi 150 darbuotojų, iš kurių net 80 proc. dirba puse etato. Taip jis išvengs drastiško išlaidų padidėjimo užtikrinant sveikatos apsaugos draudimą samdiniams. Tačiau ką tai reiškia visai JAV ekonomikai?

Neaiškios pasekmės ekonomikai

Antrojo pasaulinio karo metais JAV įmonės sveikatos draudimu pas save viliojo darbuotojus, kurių tada trūko. Taigi pamažu sveikatos draudimas ir įdarbinimas tapo susiję, ir šiandien apie 57 proc. JAV darbdavių užtikrina sveikatos apsaugą maždaug 150 mln. piliečių (priminsime, kad JAV net 18 proc. BVP išleidžiama sveikatos apsaugai). Tačiau šis veiksnys turi daugialypių pasekmių: atlikta studija parodė, kad nuo 1987-ųjų iki 2005-ųjų draudimą siūlančiose pramonės šakose darbo vietų daugėjo lėčiau, nei šios paslaugos neteikiančiose.
Įsigaliojus „Obamacare“ bus draudžiama sergančiuosius apmokestinti didesniais mokesčiais – visi privalės įsigyti draudimą arba mokėti baudas. Tai palies ir darbo rinką: Kongreso biudžeto tarnyba 2010 m. apskaičiavo, kad įstatymo įsigaliojimas darbo rinką sutrauks 0,5 proc. Šiaurės Vakarų (~Northwestern~) universiteto mokslininkų skaičiavimu, vyriausybinės subsidijos lems 940 tūkst. darbininkų pasitraukimą iš darbo rinkos – dauguma jų bus vyresnio amžiaus žmonės, siekiantys ankstesnės pensijos. Masačusetso universiteto tyrimas parodė, kad realiai kiekvienas įmonės draudimo sistemai sumokėtas doleris yra paimamas iš darbuotojo atlygio, tad prognozuojamas algų mažėjimas.
Kita vertus, ką tik įsigaliojusio įstatymo pasekmių prognozės yra skirtingos: štai Harvardo universiteto mokslininkai 2010-aisiais apskaičiavo, kad „Obamacare“ reforma paskatins sukurti per metus 400 tūkst. darbo vietų.
Skaičiuojama, kad ir toliau kylant sveikatos apsaugos kainoms 2022-aisiais išlaidos medicininei priežiūrai JAV sudarys net 20 proc. BVP. „Sveikatos apsaugos išlaidos tebėra didžiausia ilgojo laikotarpio grėsmė JAV finansams“, – teigia Kongreso biudžeto tarnyba.
Negana to, visuomenės nuomonė taip pat nevienareikšmė: remiantis dienraščio „New York Times“ ir CBS duomenimis, tik 39 proc. amerikiečių palaiko „Obamacare“, o 51 proc. pasisako prieš šią reformą.