Iš pirmo žvilgsnio Singapūras – europietiškas miestas-valstybė, papuoštas stikliniais dangoraižiais ir išpuoselėtais parkais, tačiau viena detalė su Europa niekaip nesiderina: Singapūrą valdo autoritarinis režimas, o fizinės bausmės čia plačiai paplitusios.
Iš kitų Pietryčių Azijos šalių Singapūras išsiskiria tarsi aristokratas tarp valstiečių – šioje mažytėje, tankiai apgyvendintoje saloje nepamatysi visam regionui įprastų lūšnelių su šalia bėgiojančiais nuogais vaikais, apdriskusių vietinių, miesto centre akis badančių šiukšlinų gatvelių ir nesibaigiančio turgaus. Užsukęs į miestą-valstybę Singapūrą pasijunti tarsi sugrįžęs į Europą: čia naktį šviečia dangoraižiai, švarios asfaltuotos gatvės, skuba kostiumuoti tarnautojai, tarp kurių daugybė vakariečių, ir visur skamba anglų kalba.
Atvykęs į šią šalį nebesistebi, kodėl Singapūras visuomet iškopia į inovatyviausių ir moderniausių pasaulio šalių reitingų, kad ir kas juos sudarytų, viršūnes. Ši šalis itin sėkmingai pritraukia investuotojų, inovatyvias įmones steigiantiems užsienio verslininkams siūlydama vizas, pinigų verslo pradžiai, mokesčių lengvatas ir net privačius vaikų darželius, tad europietiškų ir amerikietiškų prekių ženklų įvairovė, prekybos centrų gausa čia ne mažesnė nei Vakarų šalyse, o naujos statybos virte verda.
Singapūras, kuriame gyvena 4,8 mln. gyventojų, taip pat ir viena turtingiausių bei konkurencingiausių pasaulio šalių, kurios BVP 2011 m. siekė 270 mlrd. JAV dolerių – septynis kartus daugiau nei Lietuvos. (…)
Dangoraižių miškas
Beje, Singapūras traukia ne tik inovatyvius verslininkus, bet ir turistus, dažnai įtraukiančius šį miestą-valstybę į kelionių po Pietryčių Aziją planus. Atvykus į Singapūrą, greitai išvykti nesinori, nes po Pietryčių Azijos chaoso čia tikra oazė – moderni, įdomi ir jauki.
Singapūre smagu aplankyti kelis išlikusius gražesnius britų kolonijinius pastatus, turtingus muziejus, leistis į žygius nacionaliniuose parkuose ar pasivartyti dirbtiniame paplūdimyje Sentosos saloje. Vis dėlto viena įspūdingiausių Singapūro vietų – dangoraižių rajonas centrinėje miesto dalyje. Kad ir kur nuklysi vaikštinėdamas po centrą, beveik visur prieš akis išnirs Singapūro simboliu tapęs laivas, besiilsintis ant trijų dangoraižių viršūnių. Šiame įspūdingame komplekse įsikūręs viešbutis, o laivo “denyje”, 55 aukšte, tarp palmių įrengtas milžiniškas baseinas, kuriame pliuškendamasis jautiesi tarsi ant pasaulio krašto ir gali stebėti dangoraižių miško panoramą. Jei pasikelti į baseiną neleidžia plona piniginė, sutemus verta įsitaisyti upės pakrantėje ir pažiūrėti šalia šio komplekso vykstantį lazerių, ugnies ir muzikos šou. (…)
Pasivaikščiojimas medžių viršūnėmis
Singapūras modernios ir išradingos šalies įvaizdį kuria kruopščiai, pabrėždamas tai kiekvienoje detalėje. Štai liepą netoli centro atverti sodai, kurių ryškiausias akcentas – tarsi iš fantastinių pasakų persikėlę 16 aukštų futuristiniai dirbtiniai medžiai, tarp kurių viršūnių įrengtas pasivaikščiojimo takas danguje. Šie vadinamieji supermedžiai 101 ha užimantiems sodams po atviru dangumi suteikia siurrealistinį vaizdą. Beje, jie ne tik įdomiausia šių sodų detalė, bet ir naudingi įrenginiai, nes surenka lietaus vandenį ir gamina saulės energiją.
Soduose prie įlankos, suskirstytuose pagal rūšis į japonų, kinų, orchidėjų ir t.t. sodus, auga ketvirtis milijono retų augalų. Įėjimas į sodus nemokamas, bet kai kurie kompleksai ir atrakcijos kainuoja po kelis dolerius.
Nemokamas kelias medžių viršūnėmis Singapūre nutiestas ir tikrame miške. Macritchie rezervuare išdrįsus įveikti 11 km trasą pėsčiomis lauks apdovanojimas – 250 metrų ilgio kabantis tiltas tarp medžių viršūnių, 25 metrų aukštyje. Tiesa, šis miestas-valstybė tankiai apgyvendintas, todėl laukinių džiunglių beveik nelikę – dauguma miškų jau urbanizuoti, per juos įrengtos įvairiausio ilgio pėsčiųjų trasos. Žygiuojant šiomis trasomis greičiausiai pavyks sutikti ir beždžionių, tačiau įpratusios iš praeivių gauti maisto, jos įžūlios ir ne visada nusiteikusios draugiškai.
Kur kas draugiškesni gyvūnai gyvena Singapūro zoologijos sode, kuris įrengtas atsisakant ankštų narvų. Naktinio safario metu galima pamatyti visai čia pat vaikštinėjančius tigrus, liūtus, leopardus. Singapūre yra ir Jurong paukščių parkas, kuriame gyvena 8 tūkst. paukščių, ir povandeninis pasaulis – vaikščiojant stikliniu tuneliu galima stebėti prieš nosį kitapus stiklo plaukiojančius ryklius ir kitus jūros gyvūnus. (…)
Už valgymą metro ar gumos kramtymą – baudos
Būtent autoritarinis valdymas modernų bei turtingą Singapūrą labiausiai ir skiria nuo Europos. Žmonių teisių gynėjai Singapūrą kritikuoja dėl žodžio, susirinkimų, politinės veiklos laisvės suvaržymų, cenzūros, valstybės kontroliuojamos spaudos. Kita vertus, korupcijos lygis čia vienas mažiausių pasaulyje.
Lankantis Singapūre autoritarinio valdymo ženklų netrunki pastebėti. Prie kiekvieno kampo čia kabo keisčiausi draudimai, o už jų nepaisymą laukia solidžios baudos. Ne veltui Singapūras dar vadinamas draudimų šalimi. Atsigėrei arba užkandžiauji metro – klok 500 Singapūro dolerių (1 doleris – 2,2 Lt); dviračiu pervažiavai požeminę perėją – mokėk tūkstančio dolerių baudą. Tiek taip pat kainuos cigaretės surūkymas metro ir pažvejojimas centre draudžiamose vietose, 5 tūkst. dolerių – degių medžiagų įsinešimas į metro, 300 dolerių – šiukšlinimas gatvėje ar pasmaguriavimas kramtomąja guma, su kuria Singapūro valdžia kovoja tarsi su didžiausia grėsme šalies stabilumui. Šis Vakarų šalyse pamėgtas saldumynas, kurį išspjautą sunku nuvalyti nuo šaligatvio, švara itin besirūpinančiame Singapūre uždraustas: jo ne tik čia nenusipirksi, bet net negali įsivežti.
Nors tokia griežta kova su kramtomąja guma vakariečiui kelia šypseną, akivaizdu, kad griežti draudimai savo tikslą pasiekia: vaikštinėjant Singapūro centre negali nepastebėti, kad gatvės ir šaligatviai atrodo lyg išblizginti, o besimėtanti šiukšlė – tikra retenybė. Prisiminus kitose Pietryčių Azijos šalyse prie šaligatvių pūpsančias krūvas šiukšlių ar net čia pat gamtinius reikalus atliekančius suaugusiuosius (Kambodžoje tokį vaizdą teko matyti net tris kartus!), tie draudimai nebeatrodo tokie keisti. (…)
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.