BFL

Nuolatiniu palydovu tapęs nuovargio jausmas, patiriamas oro trūkumas, kojų pabrinkimas yra požymiai, kiekvienam galintys signalizuoti apie rimtą patologiją – širdies nepakankamumą.
Bene mažiausiai iš širdies ligų suvaldomas ir savo grėsme onkologinėms ligoms prilygstantis širdies nepakankamumas labiausiai paplitęs tarp 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, tačiau vis dažniau pastebimas tarp aktyviai dirbančių visuomenės narių.

Praėjusių metų Higienos instituto duomenimis, širdies nepakankamumas Lietuvoje diagnozuotas daugiau kaip 124 tūkstančiams gyventojų (medikų teigimu, per kelerius metus Lietuvoje sergančiųjų širdies nepakankamumu padaugėjo nuo 80 iki beveik 130 tūkst.).

Remiantis Europos ir pasaulio statistika matyti, kad kasmet nuo šios ligos per penkerius metus nuo diagnozės nustatymo miršta kas antras gyventojas.

Siekiant pagerinti gyventojų išgyvenamumo nuo širdies nepakankamumo rodiklius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos kardiologės Jelenos Čelutkienės teigimu, itin svarbu, kad visuomenės nariai gebėtų laiku atpažinti fizinio krūvio netoleravimo požymius: „Daugelis žmonių prastėjančią savo sveikatą (sparčiau nei įprasta plakančią širdį, nuolat patiriamą oro trūkumą, nuolat juntamą nuovargį) sieja su vyresniu amžiumi, tačiau retas susimąsto, kad tai gali būti itin neigiamai žmogaus gyvenimo kokybę veikiantis širdies nepakankamumas.“

Širdies nepakankamumu įprasta vadinti ligą, kuri atsiranda dėl širdies nusilpimo, kai dėl šios nepajėgumo aprūpinti kiekvieno organo deguonimi ir maisto medžiagomis kyla ligos simptomų. Žmogaus širdies skilveliams tampa vis sudėtingiau išstumti kraują į didįjį ir mažąjį kraujo apytakos ratus. Ilgainiui širdžiai nebepavyksta prisipildyti pakankamai kraujo ar pumpuoti jo su atitinkama jėga, iš čia ir kyla širdies nepakankamumas (ūminis, lėtinis, kairiojo, dešiniojo arba abiejų skilvelių).

Šią diagnozę medikai apibūdina kaip nepagydomą ligą, tačiau pabrėžia, kad tinkamai ją kontroliuojant galima pasiekti patenkinamą gyvenimo kokybę. Kadangi širdies nepakankamumas vystosi ilgą laiką, itin svarbu pakankamai dėmesio skirti ligos prevencijai.

Kasmet visame pasaulyje ir Lietuvoje, norint atkreipti dėmesį į šią problemą (statistiniai duomenys rodo, kad 50 proc. širdies nepakankamumu sergančių pacientų miršta per ketverius metus, o kas trečias pacientas pakartotinai hospitalizuojamas per tris mėnesius), organizuojami širdies nepakankamumo dienos renginiai. Tačiau daliai visuomenės vis dar labai trūksta noro ir sąmoningumo tuo domėtis ir tinkamai rūpintis savo sveikata. Daugelis pamiršta, kad dalis ligų atsinešama jau gimstant, genuose, taigi vertėtų permąstyti, kokiomis ligomis sirgo šeimos nariai, būdami vidutinio amžiaus. Jei pasitaikė infarktų, krūtinės anginos (stenokardijos), atliktos procedūros širdies kraujagyslėse – plėtimai, aortokoronarinis šuntavimas, tikėtina, kad panašių rūpesčių gali kilti ir jums.

Žinoma, prie širdies nepakankamumo nemažai gali prisidėti ir žalingi individo įpročiai. Rizikos veiksniais, skatinančiais širdies nepakankamumą, J.Čelutkienė vadina nepakankamą fizinį aktyvumą, piktnaudžiavimą alkoholiu, rūkalais, riebiu maistu, antsvorį ir cukrinį diabetą. Jos tikinimu, širdies nepakankamumas dažnai nulemtas tradicinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Dažniausiai širdies nepakankamumu serga turintieji aterosklerozę, arterinę hipertenziją, koronarinę širdies ligą, širdies vožtuvų ydų; retesnės priežastys – infekcinės ligos, pažeidžiančios širdies raumenį, genų mutacijos.

Kardiologės vertinimu, dažnai liga paūmėja dėl netinkamos mitybos ir netinkamo vaistų vartojimo, tuomet nelieka nieko kito, kaip tik pacientus hospitalizuoti. Pasaulyje tokių pacientų priežiūroje dalyvauja vis daugiau specializuotų širdies nepakankamumo slaugytojų, kurių, pagal Europos širdies nepakankamumo asociacijos rekomendacijas, turėtų būti viena šimtui tūkstančių gyventojų.

J.Čelutkienė pasakoja, kad įprastai ši liga gydoma susiejant vaistus ir nemedikamentinius gydymo būdus. Tačiau jei uždelsiama per ilgai, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos klinikos profesorės Aušros Kavoliūnienės, lieka bilietas tik į vieną pusę, tai yra myriop.

Kad šio bilieto neprireiktų kiekvienam, sergančiam išemine širdies liga (viena iš ligos formų – krūtinės angina), reikėtų žinoti savo širdies susitraukimų dažnį ramybės metu. Norintieji pasitikrinti savo širdies susitraukimų dažnį namų sąlygomis turėtų 5–10 minučių pabūti ramioje aplinkoje ir apčiuopti pulsą riešo srityje. Tvinksnius reikėtų skaičiuoti 30 sekundžių, o gautą skaičių padauginti iš dviejų.

Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad širdies nepakankamumu sergančių pacientų pulsas ramybės būsenoje neturėtų viršyti 60 kartų. Kuo taupiau veikia širdis, tuo ilgesnę gyvenimo trukmę žada. Tyrimais taip pat įrodyta, kad dažnesnis sergančiųjų pulsas itin padidina mirties riziką.

Prieš kurį laiką australų mokslininkai nustatė, kad pacientų, sergančių cukriniu diabetu, širdis susitraukia keliskart dažniau, nes jiems vystosi kardialinė autonominė neuropatija, tai yra sutrinka širdies ritmo reguliacija, o tai lemia beskausmį miokardo infarktą. Tai tik iliustruoja, kodėl itin svarbu suretinti širdies ritmą.

A.Kavoliūnienė apgailestauja, kad iki šiol Lietuvoje žmonėms vis dar sunkiai prieinamas laboratorinis biologinis žymuo – B tipo natriurezinis peptidas (BNP), padedantis anksti nustatyti širdies nepakankamumą ir leidžiantis ne per vėlai pradėti gydyti šią grėsmingą būklę.

Norėdama iliustruoti širdies nepakankamumo ligos paplitimo mastą Lietuvoje, medikė prašo įsivaizduoti gatvę, kuria eina tik 65-erių sulaukę asmenys. Jos teigimu, tikėtina, kad kas dešimtas iš šių žmonių pasižymės sutrikusia širdies funkcija. Taigi akivaizdu, kad visuomenėje tai išties labai dažnai pasitaikanti liga.

Širdies nepakankamumas paliečia ne tik sergantįjį, bet ir jo šeimos narius, o tokių asmenų daugėjant pastebima didėjanti našta valstybei. Šios ligos gydymas, ypač ligoninėse, yra vienas brangiausių. Tad norima perimti tokių Europos šalių, kaip Švedija, patirtį. „Švedijoje 80 proc. ligoninių turi specializuotus širdies nepakankamumo kabinetus. Dirba kardiologai, kurie specializuojasi širdies nepakankamumo srityje, slaugytojos, dirbančios šalia kardiologų, kiti specialistai – daugiaprofesinė komanda“, – sako Kardiologų draugijos širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė J.Čelutkienė.

Lygiuojantis į teigiamą Skandinavijos patirtį būtina siekti, kad būtų diegiami pažangūs širdies nepakankamumo valdymo metodai, organizuojant specializuotą pagalbą, kuri leistų tikėtis geresnių šios ligos baigčių.

Vienu pažangiausių, naujos kartos vaistų, gydančių žmogaus gyvybei pavojingas ligas (viena jų – širdies nepakankamumas), J.Čelutkienė įvardija ivabradiną: „Širdies nepakankamumui būdingas didesnis širdies susitraukimų dažnis. Viena svarbiausių vaistų grupių, retinančių širdies susitraukimų dažnį ir gerinančių prognozę, – beta blokatoriai. Pastaruoju metu atsirado galimybė skirti vaistą, slopinantį sinusinį mazgą, – ivabradiną. Jis ne tik sumažina širdies susitraukimų dažnį (ypač veiksmingas mažinant krūtinės anginos ir miokardo išemijos simptomus), bet ir pagerina širdies kraujotaką, išsaugo širdies susitraukimų jėgą.“

Įvairių tarptautinių klinikinių tyrimų duomenys pagrindžia šio medicininio preparato efektyvumą gydant lėtinį širdies nepakankamumą. Mažindamas širdies susitraukimų dažnį, jis pagerina širdies nepakankamumu sergančių pacientų fizinio krūvio toleravimą bei sumažina pakartotinio hospitalizavimo ir mirčių skaičių. Kaip rodo SHIFT tyrimas, drauge su kitais medikamentais skiriamas ivabradinas mirčių bei hospitalizacijos dažnį dėl ligos pablogėjimo sumažina daugiau nei 20 proc. Taigi, remiantis naujausių tyrimų duomenimis, ivabradino taikymas gydant širdies nepakankamumą suteikia pacientams galimybę pasiekti mažiausią mirštamumo lygį tarp sergančiųjų šia liga.

JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) balandį šio preparato registraciją patvirtino JAV rinkoje širdies nepakankamumui su sistoline disfunkcija gydyti, taip pat ir Lietuvoje šis vaistas buvo įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus kaip priemonė, palengvinsianti daugelio pacientų kasdienybę.

Gydytoja A.Kavoliūnienė pabrėžia, kad kalbant apie širdies nepakankamumo problematiką vienu svarbiausių uždavinių kardiologų darbe tampa širdies raumens išsaugojimas.

„Sumažinus širdies susitraukimų dažnį paciento ligos prognozės tampa geresnės. Medikai sutaria, kad sergant širdies nepakankamumu tai vienas kertinių medikamentų, net ir tuomet, kai beta blokatoriai negali būti taikomi“, – sutinka J.Čelutkienė.