Praėjusią savaitę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitarė neatnaujinti besibaigiančio ginklų embargo Sirijos opozicijai ir taip paremti prezidento Basharo al Assado priešininkus. Tačiau vargu ar tai iš esmės pakeis padėtį Sirijoje. Priminsime, kad pilietinis karas šioje valstybėje tęsiasi jau dvejus metus ir, atrodo, kovos dvasia abiejose kariaujančiose pusėse neblėsta.

Permainų galima pastebėti tik tokių, kad šiame kruviname konflikte ima ryškėti naujų įtakingų žaidėjų. Ir tai natūralu –  kur daugiau kovojančiųjų, daugiau ir pralaimėjusiųjų, todėl abi pusės ir juos palaikantieji varžosi su vis didėjančia frustracija, o pralaimėjimo kaina vis kyla.

Svarus „Hezbollah“ indėlis

Visų pirma svarbu paminėti Libane veikiančią bei Irano aktyviai remiamą “Hezbollah” teroristinę grupuotę-politinę partiją, kuri, įvairiais duomenimis, jau maždaug pusmetį vienaip ar kitaip padeda B.al Assado režimui. Sukilėlių iš Laisvosios Sirijos armijos tvirtinimu, prie režimo reguliariosios kariuomenės prisidėjus “Hezbollah” kovotojams ir jų apmokytiems vietos rekrūtams, jos pajėgumai padidėjo net trečdaliu.
Nors skaičiai ir svarbūs, dar svarbiau tai, kad “Hezbollah” šiam karui suteikė dar neregėtos kokybės. Užgrūdinti kruvino Libano pilietinio karo, vykusio dar šaltojo karo saulėlydžiu, bei dažnos konfrontacijos su Izraeliu, “Hezbollah” kovotojai iškrikusioms ir desperatiškoms Sirijos karinėms pajėgoms tapo itin didele paspirtimi. Anot „The Washington Post” analitikų, režimo pajėgos kartu su “Hezbollah” perėjo į puolimą, mėgindamos atkovoti tam tikras strategiškai svarbias pozicijas bei miestus, ir nors akivaizdaus proveržio nepasiekė, kovos lauke B.al Assado šalininkai pademonstravo naujos kokybės taktinę brandą bei energiją. Štai neseniai vyko sukilėlių kontroliuojamo Kusairo miesto šalies centriniame regione puolimas, kuriame beveik atvirai pirmuoju smuiku griežė “Hezbollah” kovotojai.
Kaip pabrėžia “IHS Jane‘s Terrorism and Insurgency Center” ekspertas Charlesas Listeris, jei dabartinė padėtis nesikeis, sukilėliai neišvengiamai bus įstumti į nepalankesnę poziciją ir galiausiai nesugebės išsprogdinti režimo. Vis dėlto, nepaisant šio didelio B.al Assado pajėgas papildžiusio pastiprinimo, pilietinio karo pabaigos dar nematyti. Daug ryškesnė tendencija – abiejų pusių radikalėjimas.

Kova, peržengianti žmogiškumo ribas

Kone visą kovų laikotarpį girdėti pranešimų apie žiaurumo protrūkius, bet pastaruoju metu jie įgauna vis naujų ir kraupesnių formų. Sirijos režimo pajėgos kaltinamos prieš sukilėlius panaudojusios cheminį ginklą.
Savo ruožtu viena sparčiausiai gausėjančių sukilėlių grupuočių, itin radikali islamistinė ir džihadistinė salafistų “Jabhat al Nusra”, į internetą įkėlė vaizdo įrašų, kuriuose rodomos režimo šalininkų egzekucijos. Itin makabriškų vaizdų išplatino ir kita islamistinė sukilėlių grupuotė „Farouq Brigades“, kurioje vienas jos kovotojų Abu Sakkaras išpjauna negyvo Sirijos kariuomenės kareivio širdį ir jos atsikanda, siųsdamas prakeiksmus ir linkėdamas panašaus likimo B.al Assado režimui bei jo šalininkams.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad užsitęsęs kruvinas status quo, kai nė viena pusė negali įgyti lemiamo pranašumo, sudaro puikias sąlygas sukilėlių kovotojams dar labiau radikalėti. Regis, revoliucionieriai savo žiauriu elgesiu jau prisivijo, o galbūt net ir pralenkė priešininkus. Tą liudija ne tik minėti pavyzdžiai, bet ir vis dažnesnis dezertyravimas iš sukilėlių pusės. Paulas Woodas žurnale „The Spectator“ kalbina Sirijos gyventojus, kurie pasakoja, kad į režimo pusę pereinama pasišlykštėjus ne tik sukilėlių kovos metodais, bet ir elgesiu su paprastais žmonėmis. Pavyzdžiui, sukilėliams prireikus automobilių tiesiog įsteigiamas kontrolės punktas, kuriame esą revoliucijos labui automobiliai nusavinami iš pro šalį važiuojančiųjų.

Tarptautinis įsikišimas tolsta

Nieko nuostabaus, kad šiomis nemaloniomis aplinkybėmis netruko pasinaudoti tie, kurie vis dar mėgina išlaikyti senąją šalies ir apskritai regiono tvarką. Čia visų pirma dera paminėti ilgalaikę Sirijos sąjungininkę Rusiją, kuri siekia išlaikyti dar nuo šaltojo karo laikų turėtą įtaką ir itin strategiškai svarbią karinę jūrų bazę Sirijos vakarų pakrantėje Tartaus mieste. Eksperto Michaelio Weisso teigimu, kol kas Rusija kartu su B.al Assado režimu puikiai vykdo nusibrėžtą scenarijų – tempti konflikto gumą tol, kol sukilėliai suradikalės iki tokio lygmens, kai juos beveik objektyviai bus galima vadinti teroristais.
Be kita ko, iškart po neseniai vykusių ne itin sėkmingų derybų tarp JAV ir Rusijos dėl galimų sankcijų Sirijos valdančiajam režimui Kremlius ištraukė dar vieną sunkiai atremiamą argumentą, sunkinantį galimą tarptautinį įsikišimą į konfliktą. Tas koziris – tarp Rusijos ir Sirijos numatomas sandoris, pagal kurį sirai iš rusų ketina įsigyti oro gynybos sistemą S-300. Ši sistema, karo ekspertų nuomone, būtų gana svari priežastis netgi JAV į konfliktą nesikišti jėga. Vis dėlto dienraštyje „The Jerusalem Post“ cituojamas Izraelio karo ekspertas Yiftah Shapi teigia, kad sirai šiuo metu neturi pakankamai resursų ir techninio išmanymo naudotis šia sistema. Bet kuriuo atveju šio sandorio patvirtinimas iškart po JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry vizito rodo, kad Kremlius nesiruošia atsisakyti visapusės paramos B.al Assado režimui.
Tuo tarpu tarptautinės organizacijos, padėjusios įgyvendinti Libijos operaciją, šiuo metu demonstruoja negebėjimą spręsti rimtų tarptautinių santykių problemų. Nuolatinis JAV atstovas prie Jungtinių Tautų Ivo Daalderis aiškiai sako, kad nesant regioninės paramos bei rimto teisinio pagrindo intervencija negalima. Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto ekspertas Davidas Schenkeris pastebi, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sukaustyta Rusijos ir Kinijos veto imtis bet kokių sankcijų ar Sirijos suverenumo pažeidimų, o Arabų lyga, užuot bent jau apsimetusi prašanti Jungtinių Tautų intervencijos, smaginasi smerkdama Izraelio oro antskrydžius prieš Siriją. Ir tai vyksta tuo metu, kai Sirijos pilietinio karo aukos perkopė 80 tūkst.