Pilka asbestinio šiferio spalva iš Lietuvos stogų žemėlapio artimiausiu laiku nepranyks – kelerius metus puoselėtos viltys šalies miestus ir kaimus ženkliai apvalyti nuo šios nuodingos statybinės medžiagos atidėtos geresniems laikams. Bet atsirado proga patikrinti žmonių suinteresuotumą švarinti savo gyvenamąją aplinką ir dar kartą priminti apie asbesto keliamus pavojus.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 2011-ųjų pabaigoje paskelbė pradedanti veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Planuojama paremti bent 6 tūkst. po asbestiniais stogais gyvenančių pareiškėjų – jie gali gauti iki 10 tūkst. litų siekiančią kompensaciją. Turėtų būti padalyta 60 mln. litų.

Lyg ir yra proga džiaugtis. Bet nuvilnijo ir pasipiktinimo banga. Ją sukėlė viena aplinkybė: ŽŪM parama bus skiriama tik kaimams ar miesteliams, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. O žinios apie skiriamą paramą laukė ir tūkstančiai miestų gyventojų, savanoriškai dalyvavusių Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) prie Aplinkos ministerijos administruotoje asbesto turinčių gaminių inventorizacijoje. Tarkime, vien Vilniuje suskaičiuota daugiau kaip 4400 pastatų, kurių konstrukcijose yra asbesto turinčių gaminių. 2008 metais Vyriausybės patvirtintoje Asbesto šalinimo programoje buvo numatyta, kad kompensavimo taisykles ministrų kabinetas nustatys, kai gaus BUPA surinktus duomenis.

Bet žinia atėjo ne iš Vyriausybės, o iš ŽŪM. Ir tada prasidėjo žmonių nepasitenkinimą sukėlusi painiava: raktinis žodis „asbestas“ tas pats, programos pavadinimas panašus, o dalis potencialių paramos gavėjų – miestiečiai – tarytum išbrokuoti. Niekas nepasirūpino paaiškinti, kodėl, nors atsakymas tikrai nesudėtingas: ŽŪM įgyvendina savo atskirą programą ir rūpinasi tik tais, kurie yra jos kompetencijoje – kaimo gyventojais. Lėšų šiai veiklai skirta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.

Su Vyriausybės 2008 metais patvirtinta Asbesto šalinimo programa ŽŪM priemonė turi tik vieną bendrybę – teikti paraiškas ŽŪM paramai gauti gali tik dalyvavusieji BUPA administruotoje inventorizacijoje. Bet informacijos maža, ir žmonės jos ieško atakuodami tuos, kuriuos lengviausiai pasiekia – savivaldybių tarnautojus ir net stogo dangos pardavėjus. Beje, ir tarp vienų, ir tarp kitų yra ne vienas, irgi įsitikinęs, kad 60 mln. litų ir yra visa suma, kurią Asbesto šalinimo programai skyrė Vyriausybė.

Tokia situacija net inspiravo gandus apie žlugusią ar bent jau įšaldytą Vyriausybės Asbesto šalinimo programą. Prašnekinti su ja susijusių institucijų darbuotojus dabar nelengva – jiems, regis, nėra malonu pripažinti, kad projektas buksuoja. Štai Aplinkos ministerijoje niekas negalėjo patvirtinti ar paneigti žiniasklaidoje pasklidusią informaciją, kad lėšų programai iš Europos Sąjungos (ES) fondų tikimasi gauti ne anksčiau nei 2014–2020 metais.

„Nėra žmogaus, kuris šiandien galėtų pasakyti, ko tikėtis. Gandų tikrai sklinda visokių, bet kol kas visiškai neaišku, iš kur ir kada lėšos Asbesto šalinimo programai galėtų būti paimtos – iš kokio fondo, pagal kokią biudžeto eilutę ar pan. Trumpai tariant, pinigų šiuo metu nėra“, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis.
Prieš kelis mėnesius duodamas interviu „Statybai ir architektūrai“ jis, regis, dar tikėjo, kad Vyriausybė ras galimybę paremti tuos, kurie stengiasi pašalinti iš aplinkos asbestinį šiferį. Tiems, kurie nuspręs jo atsikratyti nelaukdami valstybės nustatytos kompensavimo tvarkos, specialistas net patarė saugoti visus su asbestinio šiferio nuėmimu susijusius dokumentus – tam, jei būtų priimtas sprendimas paramą skirti ir atgaline data. Dabar A. Naktinis, kaip ir dauguma valdininkų, tesiūlo palaukti.