Valstybė turtinga, tad kodėl jos sąskaita nepasipelnyti? Tokia logika, regis, vadovaujasi dažnas verslininkas, gavęs valstybės užsakymą ar sužinojęs, kad už jo paslaugas bus atsiskaitoma iš šalies iždo.

Nereikėjo būti aiškiaregiu, kad numatytum, jog valstybei pradėjus teikti kompensacijas už daugiabučių renovacijos projektus šių rengimo paslaugų kainos šoktelės. Tik naivuoliai gali patikėti, kad paslaugų kainų didėjimas susijęs su išlaidų didėjimu.

Šiemet gegužę Vyriausybei paskelbus apie papildomo finansavimo mechanizmą daugiabučius namus modernizuojantiems gyventojams, atidesnės bendrijos pastebėjo: namų modernizavimo projektų rengimas brangsta. Valstybė šiuo metu kompensuoja 100 proc. projekto rengimo išlaidų. Sutapimas?

„Statyba ir architektūra“ šį klausimą pateikė pagrindinei šalies institucijai, administruojančiai namų modernizavimo programos vykdymą – Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA). Agentūra nekaupia statistikos apie projektų bei kitų darbų, susijusių su daugiabučių renovacija, kainas ir jų neanalizuoja. Tačiau BUPA direktorius Algirdas Čepas patvirtino kainų kopimo aukštyn tendenciją ir pasidalijo įžvalgomis, kurios turėtų padėti bendrijoms sutaupyti.

„Jei norėtume išsiaiškinti, kaip kinta su būsto renovacija susijusių darbų kainos, turėtume patys organizuoti pirkimus ir stebėti procesą. Mes to nedarome, bet kai kurie nuogąstavimai – ir specialistų, ir bendrijų atstovų – yra pagrįsti“, – neneigė A. Čepas.

BUPA vadovas pripažino: yra prielaidų nuogąstauti, kad kai valstybė kompensuoja tam tikras išlaidas, gali atsirasti norinčiųjų pasipelnyti. „Lyg ir būtų galima tai patvirtinti, nes techniniai projektai iš tiesų pabrango. Tačiau tai susiję su rimtomis aplinkybėmis“, – pabrėžė A. Čepas.