"Veido" archyvas

Kalbame ne apie elgesį su vaikais, o su kitais suaugusiaisiais… Šeimoje augant vaikui, kartais tenka išmokti naujų elgesio taisyklių, apie kurias anksčiau nė nesusimąstydavome.

Vaikams susipažinti lengviau

Smėlio dėžėje žaidžia kelių aplinkinių namų vaikai. Daugelis jų mamų – pažįstamos, bet mane jos ignoruoja. Trimetė Austėja tempia mane prie savo “chebrytės”, bet aš ten jaučiuosi klaikiai. Kaip elgtis?

Vienas kažkuris suaugęs žmogus turėtų pademonstruoti brandą ir pralaužti ledus. Aišku, kuo puikiausiai juo galėtumėte tapti ir jūs. Prieiti prie kaimynų gali būti sunku, bet pabandyti verta. Kas žino, gal jiems atrodo, kad jūs užrietusi nosį ir pati nenorite bendrauti. Be to, kas gali nutikti blogiausio? Nebent paaiškės, kad egzistuoja kažkoks blondinių klubas, į kurį jūsų nepriima. Na, bet šaligatviu, einančiu šalia dėžės, jums vis tiek teks dalytis. Susiraskite veiklos, kuri tiktų lauke – pasiimkite knygą, kryžiažodžių žurnalą, virbalus. Pasistenkite nekreipti dėmesio į kitas ir tiesiog džiaukitės grynu oru.

Nesibučiuoja su giminaičiais

Kai mano tėvas nori apkabinti trejų metų anūką, jis stumia ir šaukia: “Nenoriu mylu mylu su seneliu!”

Fizinis kontaktas negali būti prievartinis, todėl neverskite mažylio to daryti. Verčiau pasikalbėkite su tėčiu – paaiškinkite, kad nors anūkas jį dievina, jam užplaukusi “nesiglamžymo” fazė. Ir gal verčiau kitąsyk susitikęs pasiūlytų ne apsikabinti, o mažam vyrukui duoti penkis. Dar viena galimybė – paprašykite tėtį apie apsilankymą įspėti iš anksto, kad vaikas nesijaustų užkluptas netikėtai. Mat tuomet tokio amžiaus mažieji iš drovumo linkę sulįsti į savo namelius kaip sraigiukai. Žinodama, kada sūnaus laukia susitikimas su mylinčiais giminaičiais, parenkite jį ir pati – patikinkite, kad jam visai nebūtina kišti lūpų “šlapiems” bučkiams, pakanka atsukti žanduką, o jei nenori, gali tiesiog mandagiai atsisakyti glėbesčiavimosi ir atkišti ranką.

Draugės žodžiai bado…

Mano draugė namų šeimininkė neužsičiaupdama trata, kad ji nė neįsivaizduoja, kaip klaikiai jaustųsi, jei tektų palikti mažus vaikus ir kasdien kulniuoti į darbą. O aš esu dirbanti mama ir mane tokie jos žodžiai žeidžia (ir žemina…). Kaip man priversti ją užsičiaupti?

Jei nenorite su tuo žmogumi nutraukti santykių ir esate linkusi verčiau vengti didelio sprogimo, yra dvi išeitys. Pirma – tegul sau laido tas savo pastabas. Labai tikėtina, kad jūsų draugė pati jaučiasi nesaugi dėl savo padėties ir nėra tikra dėl pasirinkimo. Be to, pripažinkite – ir pati galbūt per jautriai reaguojate dėl savo, kaip dirbančios mamos, statuso. Jei visomis kitomis prasmėmis ji išties gera draugė, nepriimkite jos šnekų asmeniškai ir neleiskite “mamyčių karams” sugriauti tilto tarp jūsų. Antra – sukaupkite ryžto ir pasikalbėkite apie jūsų draugystę. Galite pamėginti šitaip: “Gal tu ir nenorėjai to pasakyti, bet mane žeidžia paslėpta mintis, esą jei aš praleidžiu su vaikais mažiau laiko, vadinasi, esu blogesnė mama”. Toliau viskas priklausys, kaip į jūsų atvirumą reaguos draugė. Spėjame, kad viskas gali baigtis ašaromis ir apsikabinimais.

Į kavinę – be lauknešėlio

Ar gražu pietaujant kavinėje šešiametį vaiką maitinti iš namų pasiimtu maistu?

Vienareikšmiškai – ne. Kai tik vaikas sulaukia maždaug metukų, patiekalus jam jau reikėtų rinkti iš valgiaraščio. Čia vis tiek rasite bent jau sriubytės. Personalas neprivalo valyti jūsų vaiko trupinių ar balučių, nebent iš anksto pažadėsite arbatpinigių. Be to, argi ne visa pietavimo ne namie esmė ir yra ta, kad nieko nereikia ruošti?

Alutis prie vaikų?

Kaimynai kartu su vaikais mus pasikvietė į jų atžalų gimtadienį prie ežero. Nustebome, kai kiti svečiai ėmė traukti iš maišų alutį. Atkišo ir mums… Mes prie vaikų stengiamės negerti. Kaip tokiu atveju suktis iš padėties?

Gerdami alkoholį suaugusieji nebesielgia kaip žmonės, šalia kurių vaikams saugu. Beje, įrodyta,   kad vaikai pasikeitusį tėvų elgesį pastebi kur kas anksčiau nei jie patys. Todėl nesijauskite kaip baltos varnos, nes šiuo atveju, kad ir baltos, bet teisios. Tiesiog mandagiai atsisakykite. Mūsų tautiečiai dažnai reikalauja ir pasiaiškinti, o nuo “pareigos” atleidžia tik tuos, kurie laukiasi arba vairuoja. Kodėl bijome pasakyti tiesiai, kad prie vaikų negeriame? Todėl, kad bijome tapti kitų auklėjimo kritikais. Tačiau visiškai normalu apie alkoholio vartojimą pasiteirauti prieš iškylą – tai tas pats, kas paklausti, ar vaikams pasiimti maudymosi kostiumėlius. Jei taip nutinka, kad suaugusieji prie vaikų smarkiai nusigeria, galima ir nenutylėti. Tik ne per šventę – tada verčiau susitelkite į vaikus ir žaidimus su jais. Be to, ir su tėvais lengviau šnekėtis, kai jie blaivūs.