Gal nuskambės paradoksaliai, bet premjerui Andriui Kubiliui norėtųsi palinkėti tapti Ukmergės gyventoju. Ir ne tik jam, bet ir teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui, ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkei Dianai Korsakaitei, taip pat krizių valdymo komiteto nariams bei visokiausiems teisininkams. Pagyventų kokį mėnesį be šildymo, šalto vandens gaudami porą valandų per parą, pasiklausytų visokių klejonių, kad dar turės sumokėti kažkieno kito milijoninius nuostolius – gal tada imtų jautriau žvelgti į kitų žmonių bėdas.

Trumpai prisiminkime, kas tokio ypatingo Ukmergėje įvyko. Taigi prieš kelerius metus daugelis savivaldybių sprendė, pasirašyti sutartis su privačiomis bendrovėmis dėl šilumos tiekimo ar ne. Dalis susigundė. Ukmergė – taip pat. Tuometei merei viešint užsienyje, jos pavaduotojas L.Nugaras pasistengė, kad Ukmergės šilumos ūkis būtų išnuomotas Panevėžio “berniukams” – taip šį sandorį traktuoja patys ukmergiškiai. Taigi buvo pasirašytos Ukmergės gyventojams stulbinamai nenaudingos sutartys ir šilumos ūkis išnuomotas keliolikai metų (panašiai atsitiko ir keliolikoje kitų savivaldybių).

Gana greitai paaiškėjo, kad naujieji šilumos tiekėjai prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, o kainas už šildymą užkėlė iki neįsivaizduojamų aukštumų (Ukmergėje jos dvigubai didesnės nei kai kuriose kitose šalies savivaldybėse). Ukmergės gyventojai ėmė kunkuliuoti, ieškoti kaltų, bet L.Nugaras šiandien jau nebe pavaduotojas, užima kitą šiltą postą, taigi nei kaltų, nei atsakingų tarsi ir nėra. Yra tik jo pasirašytos sutartys, pagal kurias vargšai Ukmergės gyventojai už šilumą turėtų mokėti maksimalias kainas.

Taigi visiška aklavietė. Ką šiandien gali Ukmergės gyventojai? Bylinėtis, bet tai tęsis ilgai, o kol tęsis, už šildymą vis tiek teks mokėti lupikiškas kainas. Kita išeitis – perimti šilumos ūkį iš įžūliai besielgiančios įmonės anksčiau laiko, nei numatyta sutartyje. Ukmergiškiai pasirinko pastarąjį variantą, nes jie buvo visiški situacijos įkaitai ir kitokių alternatyvų neturėjo. Tiesa, viena alternatyva dar buvo – lyg veršiui bukai žvelgti, kaip tave mausto.

Ir štai čia fantastiškai atsiskleidė centrinės mūsų valdžios atjauta ir požiūris į viešąjį interesą, kurį paprastai galima nusakyti septyniais žodžiais “ukmergiškiai patys kalti” ir “durną ir bažnyčioje muša”. Betgi ukmergiškiai ne tokie – ne jie pasirašė sutartis, pasirašė tik vienas Ukmergės gyventojas. Bet keliolikai tūkstančių tenka srėbti karčias pasekmes ir klausytis užgaulių pašaipų iš Vilniaus.

“Dėl dabartinės Ukmergės savivaldybės tarybos veiksmų gali susidaryti nuostolių iki keliasdešimties milijonų litų, ir juos, jei prireiks, turės atlyginti patys vietos gyventojai”, – pareiškė R.Šimašius, o premjeras A.Kubilius pridūrė: “Savivaldybė privalėjo įvertinti visas rizikas, prieš pasirinkdama vienašališkus sprendimus. Todėl atsakomybę dėl susidariusios padėties turėtų prisiimti Ukmergės rajono vadovybė”. Įdomu, ką pats premjeras būtų daręs dabartinio mero vietoje? Ir ar pačių ukmergiškių nuomonė šioje vietoje visiškai nieko nereiškia?

Įkirta
Ukmergės dramoje fantastiškai atsiskleidė centrinės mūsų valdžios atjauta ir požiūris į viešąjį interesą.