Spaudos aktualija
Šiukšlių deginimo gamykla Klaipėdoje – realybė
Patvirtinę detalųjį sklypo planą, dauguma Klaipėdos politikų galutinai pritarė šiukšlių deginimo gamyklos statybai uostamiestyje. Opozicija kaltina miesto valdžią nesudariusią galimybės gyventojams pareikšti nuomonės ir tvirtina boikotuosią būsimas statybas.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, vos už kelių šimtų
metrų nuo gyvenamųjų namų, netrukus gali prasidėti šiukšlių deginimo gamyklos, kurią ketina statyti viena Suomijos bendrovė, statyba.
Sklypo detaliajam planui pritarę Klaipėdos miesto tarybos nariai įsitikinę, kad būsima termofikacinė elektrinė suteiks nepriklausomybę nuo dujų importo ir stabilizuos uostamiestyje šilumos kainas. O procesas, kai per metus ketinama sudeginti apie 200 tūkst. tonų šiukšlių, esą nepavojingas – tokią technologiją naudoja daugelis šalių, artimiausi kaimynai suomiai ir švedai.
„Stokholme aš pats buvau tokioje gamykloje, kuri centrinėje miesto dalyje stovi. Viskas priklauso nuo technologijos naudojimo. Kiek mes žinome, tai projekte numatyta, kad nebus deginamos pavojingos atliekos“, – teigė Klaipėdos tarybos narys Rolandas Bražinskas.
Žalieji piktinasi, kad jų nuomonės, kaip ir gyventojų, niekas neklausė. Esą Europoje šiukšlės išrūšiuojamos iki 20 proc., o Lietuvoje – geriausiu atveju iki 60 proc. Atliekos užsienyje deginamos naudojant 1100 laipsnių temperatūrą,o čia numatoma tik 800, todėl su atliekomis patekusi ir deginama plastikinė tara keltų pavojų sveikatai.
„Neišrūšiuotų atliekų deginimas, toks, koks būtų dabar, yra baisus miestiečių ir visų Klaipėdos rajono gyventojų nuodijimas. Todėl, kad dioksinai yra baisiausias sukurtas žmonių nuodas visame pasaulyje ir dėl to uždarinėjamos tokios gamyklos. Tai vyksta dėl to, kad visa Europa kažkokiu tai būdu bando sustabdyti vėžio epidemiją“, – tvirtina Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Erlandas Paplauskis.
Opozicija gamyklos statybai neprieštarautų, jei joje būtų deginama tik mediena, o ne šiukšlės. Tokias sąlygas bendrovei „Fortum“ iškėlė kauniečiai. To nepasiekus baiminamasi, kad į Klaipėdą keliaus visos šalies atliekos.
„Jeigu valdžios įstaigos laikysis ligšiolinės politikos ir nekreips dėmesio į visuomenės protestus, apsupsim statybvietę ir neleisim darbininkams bei technikai pradėti statybos darbų. Jeigu valdžia šturmuos mitinguotojus, grumsimės kaip Prancūzijoje ir Graikijoje“, – žada Klaipėdos tarybos narys Naglis Puteikis.
Miesto vadovai neslepia šiukšlių deginimo gamyklos detalųjį planą skubėję patvirtinti dėl įsipareigojimų. Būtent bendrovė „Fortum“, kuri nori statyti gamyklą, skyrė 9 mln. litų Lypkių gyventojams iškeldinti iš Laisvosios ekonominės zonos.
„Verslo žinios“ rašo:
“Jei bus išduotas statybų leidimas, dar šį mėnesį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje bus pradėta statyti pirmoji Lietuvoje šiukšles deginsianti jėgainė. Tiesa, konkursas dėl šiukšlių deginimo paslaugos tebėra įklimpęs teismuose, mat pretendentai į Klaipėdos regiono komunalines atliekas yra du.
Anot “Verslo žinių”, įmonė ketina pradėti statybas, nors šiandien dar nėra tikra, kad regiono atliekas degins būtent ji, nes Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skelbtas komunalinių atliekų deginimo paslaugos konkursas yra įklimpęs teismuose. Konkursą yra apskundęs taip pat į šiukšles pretenduojantis UAB „Technology projects“, priklausančios koncernui ICOR, konsorciumas su prancūzų kompanija „Constructions industrielles de la mediteranne“ (CNIM). Nesėkmės atveju UAB „Fortum Klaipėda“ teigia deginsianti biokurą, nes katilai bus tam pritaikyti.
Nors UAB „Fortum Heat Lietuva“ tikina, kad poveikio aplinkai vertinimas buvo svarstytas du kartus, pristatytas detalusis planas, visuomeninės organizacijos ir kai kurie uostamiesčio politikai pasigenda šio projekto viešumo, esą visiškai pažeidžiama Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją. Nurodoma, kad skelbimuose apie detaliojo plano svarstymą net žodžiu neužsiminta, kad jėgainė degins šiukšles. Kai kuriuos politikus glumina, kad detaliojo plano tvirtinimo klausimas į uostamiesčio savivaldybės tarybos darbotvarkę įrašytas kone posėdžio išvakarėse kaip nereikšmingas, papildomas klausimas.
„Šis planas nebuvo svarstomas komitetuose, išskyrus teritorijų planavimo komitetą, šis sugebėjo apsvarstyti jį likus pusvalandžiui iki tarybos posėdžio. Tai aiškiai parodo, kaip yra veikiama“, – rankų nuleisti neketina Naglis Puteikis, Klaipėdos miesto tarybos narys.
„Vakarų ekspresas“ rašo:
Septintoje žurnalo “Forbes” 2007-aisiais paskelbtų švariausių pasaulio miestų sąrašo vietoje esanti Švedijos sostinė Stokholmas nesibodi atliekų deginimo jėgainių ir ruošiasi statyti dar vieną – tokią pačią, kokia iki 2013-ųjų turėtų iškilti Klaipėdoje.
Daliai uostamiesčio visuomenės priešinantis suomiško kapitalo bendrovės “Fortum Klaipėda” numatomoms atliekų deginimo termofikacinės jėgainės statyboms Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, “Vakarų ekspreso” reporteris turėjo galimybę iš arti pažiūrėti, kaip atrodo toks pietinėje Stokholmo dalyje stovintis “baubas”, kuris yra net tris kartus galingesnis nei Klaipėdoje numatoma statyti jėgainė.
Atliekos Švedijoje buvo pradėtos deginti dar 1910-aisiais. Tiesa, šiukšlės gana ilgai degintos ne dėl šilumos ar elektros gamybos, o tiesiog siekiant sumažinti jų kiekį. Naudą iš atliekų Švedija intensyviai pradėjo išgauti 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šiuo metu jau yra 31 termofikacinė jėgainė, kuri iš atliekų gamina ir šilumą, ir elektrą. Tad nuo 1975 m. iki šių dienų į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis Švedijoje sumažintas nuo 60 iki 10 proc.
1969 m. Stokholmo savivaldybės iniciatyva pietinėje miesto dalyje buvo pradėta statyti Hogdalen termofikacinė jėgainė (nuo 1996 m. 50 proc. jos akcijų priklauso savivaldybei, 50 proc. – koncernui “Fortum”).
Pirmas dalykas, kuris krenta į akis atvykus į šios jėgainės teritoriją – visai netoli jos (apie 600-800 metrų atstumu) stovintys daugiabučiai namai. Koncerno “Fortum” elektrinių plėtros vadovas Peter Liebscher pripažįsta, kad prieš pradedant įgyvendinti šį projektą buvo sulaukta ir dalies visuomenės pasipriešinimo.
“Tačiau viską galima padaryti, jei su žmonėmis kalbama atvirai ir faktų kalba. Esminė baimė – galimi gamyklos išmetimai į orą. Duomenys apie juos yra vieši. Jie rodo, kad į orą išmetamų medžiagų kiekis yra nuo kelių iki 10 kartų mažesnis nei leidžiamos nacionalinės ir Europos Sąjungos normos. Žalieji labiausiai akcentuoja dioksinus. O būtent jų į orą išmetama dešimt kartų mažiau nei leistina. Deginant biokurą ar kūrenantis malkomis jais oras teršiamas kur kas daugiau nei deginant atliekas tokioje jėgainėje”, – sako P. Liebscher, pabrėžiantis, kad tokią jėgainę reikia statyti arti miesto, kad būtų kuo mažesni šilumos nuostoliai.”
Komentarai (5)
Komentuoti
Loading ...
Labai daug prie oro taršos prisideda žmonės namų sąlygomis deginantys eksplotacines atliekas, atidirbtus tepalus, plastikus ir t.t.Atliekas reikia rūšiuoti o ne deginti. Jeigu nežinote kur atiduoti eksplotacines atliekas – motomanai.lt/uz_gamta
Komplimentai uz inovacijas, bet mano manymu tokiuose valstybiniuose kunkursuose turetu dalyvauti Lietuvos bendroves, pirmenybe ( ir paskatinima jei reikia) del statymo turetume suteikti joms…ideja, kad lietuvos mokesciu moketoju pinigai nukeliaus i suomiu bendroves kisenes nelabai patraukli….
Nors ko tiketis Lietuva neinvestavo i moksla, kai reika pastatyti toki paprasta dalyka kaip siuksliu deginimo gamykla, nes statyba tikrai nera labai sudetinga (mokinuosi mechanine indzinerija (ne Lietuvoje), praejusiais metais teko atlikti stazuotes vienoje is tokiu gamyklu, maciau kaip veikia, teko matyti kaip apdorojamos siuksles, paruosiamos deginimui,kaip imami ju pavyzdziai kantroliavimui r t.t), pagalbos ieskoma uzsienyje… beje is straipsniu kuriuos apskritai perskaiciau susidariau nuomone, kad niekas nezino net kaip veikia ir apskritai kas tai… tikrai liudna…
Tikiuosi kad bent termofikacinės jėgainės valdyba ir prieziura apsiims tiesiogiai savivaldybe, ar ir nuo to byres pinigai uzsienio bendrovems? Tikrai liudna…
Lietuviai vardan ”laikinu”pinigu pagatavi Lietuva uznuodyti ivairia tarsa-negana ,kad danu kiaulidziu srutos uzliejo musu klonius ir sunaikino kvapiasias pievas ,nuo ko nukentejo ir kencia ne tik ivairus gyviai-vabaliukai,bites,varles,pauksciai,bet ir kaimo zmones!Leiskite paklausti tu,kurie priimate Lietuvai , jos zmonems ,gamtai ir pagaliau ateinancioms kartoms prazutingus sprendimus-Kur jusu patriotiniai jausmai ar elementarus zmogiskumas?NEGALIMA LEISTI STATYTI SIUKSLIU DEGINIMO GAMYKLOS SVEDAMS!JIE DARIS TEN KA NORES!JIEMS NE MOTAIS MUSU TAUTOS NAIKINIMAS!JUolab,kad atliekos cia bus deginamos nerusiuotos.Gerb.NAGLI PUTEIKI,kovokime su przutingais Lietuvos zmonems sprendimais.Dauguma zmoniu Jus palaikis!
cv kur siusti?
Esu prieš plastiko deginimą, už biokuro kūrenimą.
Suomiais-vakariečiais apsimetantys Fortumo veikėjai jau 4-i metai mus apgaudinėja, kad jie neva degins tik rūšiuotas. Netiesa. Nes iš tikrųjų, tai Klaipėdoje iš deginamų šiukšlių jie planuoja pusę deginti nerūšiuotų.
Stokholme negali išrankioti viso plastiko, todėl padidino temperatūrą, kad neatsirastų kenksmingų plastiko degimo produktų, o LT juk korupcijos švyturys, todėl čia susitarė su liberalais, kad kūrens mažoje (850 C) temperatūroje, nes neva LT įstatymai tai leidžia.
Klaipėdos savivaldybė ir UAB “Fortum” skleidžia tyčinę dezinformaciją, nes rūšiuojama bus tik PUSĖ buitinių šiukšlių, o kita pusė bus tiesiai iš varpelių pilama į krosnį (todėl ir rūšiavimo liniją nupirko tik pusei Klaipėdos apskrities šiukšlių kiekiui (“nebus patys galingiausi”), nes kita pusė suplanuota sudeginti be rūšiavimo), cituoju Klaipėdos KRATC:
“Po pirminio rūšiavimo mieste atliekos sąvartyne bus perrūšiuojamos antrąsyk: išimamos antrinės žaliavos, o tai, kas liks ir ką galima deginti, bus deginama. Pasak KRATC atstovų, plastikinė tara bus išrenkama ir nedeginama.
Mišrių komunalinių atliekų, patenkančių į sąvartyną, planuojama sudeginti 80-90 proc. Per metus turėtų būti perrūšiuojama 120-130 tūkst. tonų atliekų. Visi KRATC už ES lėšas įsigyja rūšiavimo įrenginius. Klaipėdoje jie nebus patys galingiausi, nes to nereikalauja aplinkybės.”
Stokholmo analogiškoje (kaip statoma Klaipėdoje) Fortumo šiukšlių deginimo jėgainėje šiukšlių deginimo temperatūra – 1150 laipsnių, o pas mus – 850.
Fortumo jėgainė Klaipėdoje anglies neišmes anglies, o jei išmes kažkiek dvideginio, tai vėl nematau jokių problemų.
Problema – mažoje temperatūroje deginamų nerūšiuotų šiukšlių, kuriose labai daug plastiko, ypač balto, išskiriami kenksmingi produktai – furanai ir dioksinai, kurie pavojingesni , nei metanas, nes sukelia vėžį.
Nesiūlau plėsti sąvartynų, siūlau rūšiavimą, kurio metu bioskaidžios atliekos apdirbamos/perdirbamo, taip, kad nebūtų metano.
Kažkodėl dalis žmonių, ypač liberalų, nenori matyti dviejų pagrindinių argumentų – prieš plastiko deginimą, ir už biokuro kūrenimą.
Kažkodėl dalis žmonių nemato ar nenori matyti Klaipėdos m. savivaldybės tarybos liberalių partijų balsais patvirtinto detalaus plano, pagal kurį Fortumo šiukšlių deginimo gamykla gali sudeginti 20 000 tonų plastiko per metus.
Latvijoje negazpromiška energija išgaunama kitaip: “Liepojoje kaip kuras bus naudojami vietiniai atsinaujinantys ištekliai – skiedros“ – tiny.lt/emr2abh . Taigi latviams pasisekė. Jų politikai – išmintingi, steigia darbo vietas skiedrų ir pjuvenų gamybai iš vietinių išteklių, pigina šilumą, mažina Gazpromo monopolį, nenuodija aplinkinių gyventojų deginamais plastikais. Tuo tarpu Klaipėdoje einama priešingu – žmonių nuodijimo keliu: bendromis korumpuotų Klaipėdos politikų ir suomiais apsimetinėjančių “Fortum” koncerno pastangomis planuojamos deginti nerūšiuotos šiukšlės, tarp jų 20 tūkst.tonų plastiko mažesnėje, nei Stokholme, temperatūroje.
Dėl to ant klaipėdiečių galvų bus išmesta iki galo nesudegusių plastikų degimo produktai – furanai, dioksinai, kurie sukelia vėžį. Per metus šios gamyklos kamine susidarys 4 tūkst. tonų tokio pat pavojingumo kaip radioaktyvios medžiagos nuosėdos, kurias dėl jų pavojingumo negalima saugoti Lietuvoje ir reikės per Klaipėdos centrą išvežti ir palaidoti Švedijos, arba Austrijos kelių tūkstančių metrų gylio šachtose.
Šiukšlių Fortumas ir jų remiami vietos liberalai nerūšiuos, nes išrūšiuotos blogai dega, o plastikas pagerina degimą, didina neva suomių pelną, bet blogina klaipėdiečių sveikatą.
Jei kūrentų biokurą, tai nebūtų furanų, dioksinų, nereikėtų dujų, atsirastų šimtai darbo vietų kelmams sumalti ir atvežti. O šiukšlių deginimo gamykloje bus “NET” 23 darbo vietos.
Džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajono politikai rado valios atsispirti panašiam projektui, kurį stūmė Fortumo konkurentai iš “Icor”.
Kauno politikai nekorumpuoti kaip Klaipėdos miesto, todėl to paties “Fortumo” planuojamai jėgainei neleis deginti šiukšlių, o tik kūrenti biokurą. Dėl to pavydžiu kauniečiams: tiny.lt/n985gx .
Beje, skirtingai nei Klaipėdoje, tie vakariečiais apsimetantys fortumiečiai Kaune laikysis Orhuso konvencijos ir LT įstatymų – organizuoja svarstymą su visuomene. Klaipėdoje neorganizavo ne tik šių svarstymų su visuomene, bet ir jokių svarstymų savivaldybės tarybos komitetuose. Generalinė prokuratūra šiuos pažeidimus įvertino išrašydami pažymą “vsio zakonno”.
Dar apmaudu, kad tą plastiko deginimą palaiko pseudoelitas, kuris gyvena šiaurinėje Klaipėdos dalyje, nes ten nuodai nepasieks. Tuo tarpu didžiausias smūgis sveikatai teks pietinės miesto dalies daugiaaukščiuose gyvenantiems paprastiems žmonėms. Plastiko deginimą taip pat palaiko Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovai, visa laimė kad kol kas spaudimą atlaiko ministerijos aplinkosaugininkai.
Spėju, kad šių pareigūnų artimieji negyvena Klaipėdos pietinėje dalyje (gal jie gyvena prabangiuose kotedžuose prestižiniuose Klaipėdos, Kretingos ir Vilniaus rajonuose, t.y. toliau nuo nerūšiuotų šiukšlių deginimo?).
Stokholme atliekas degina aukštesnėje, nei Fortumas planuoja Klaipėdoje, temperatūroje. Fortumui dėl to turėtų būti gėda, nes taip sutaupo papildomiems akcininkų dividendams pinigus, užuot juo išleidę tokiai pačiai temperatūrai pasiekti kaip ir Stokholme.
Korumpuoti LT politikai bei teisėsaugininkai padeda suomiams nuodyti klaipėdiečius. Todėl klaipėdiečiai gaus furanų ir dioksinų, skirtingai , nei stokholmiečiai.
Svarstymo Klaipėdoje su visuomene nebuvo nei pagal Orhuso konvenciją, nei pagal LT įstatymus.
Klaipėdos m. savivaldybės taryba komitetuose šio klausimo nesvarstė, jį klasta ir apgaule prastūmė pirmiausia abi liberalų partijos Klaipėdoje. Todėl temperatūros klausimą pavyko nuslėpti. Kaip ir tą dalyką, kad pusė šiukšlių , numatomų sudeginti Klaipėdoje, bus nerūšiuotos, o tiesiai atvežtos iš gatvės konteinerių iš Skuodo, Kretingos, Klaipėdos raj. ir Palangos ir supiltos į krosnį be rūšiavimo.
Visi bandymai skųsti aukščiau nurodytus grubius Orhuso ir LT įstatymų pažeidimus atsirėmė į atviras teisėsaugos, bei liberalų patyčias.
Visa tai esu papasakojęs ir atšvietęs bei įteikęs Klaipėdos m. merui V.Grubliauskui, deja, jis atvirai stojo nerūšiuotų šiukšlių bei plastiko degintojų pusėn. Labai dėl to gaila.