BFL

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) siūlo atsisakyti kasmetinio perėjimo į vasaros laiką.

Trečiadienį SRK, apsvarstęs nutarimų projektus dėl laiko keitimo atsisakymo, teikia variantą, kuriuo Vyriausybei būtų siūloma kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pakeistų atitinkamos direktyvos nuostatas, kartu pateikiant nuomonę dėl vasaros laiko netaikymo Lietuvoje. Atsisakyti perėjimo į vasaros laiką pasiūlė ir anksčiau projektus svarstęs Seimo Ekonomikos komitetas.

SRK siūlomu nutarimo projektu taip pat siūloma atlikti Lietuvos gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo, tačiau tuo pačiu konstatuojama, kad “sveikatos požiūriu Lietuvos gyventojams palankiausia būtų gyventi laiku, atitinkančiu valstybės geografinę padėtį ir laiko juostą”.

Specialistai parlamentui yra pateikę vertinimus, jog vasaros ir žiemos laiko atsisakymas turėtų teigiamos įtakos Lietuvos gyventojų sveikatai, tačiau dėl tokio sprendimo Europos Komisija prieš Lietuvą galėtų pradėti pažeidimo procedūrą.

Balandį parlamentarai priėmė rezoliuciją dėl sezoninio laiko atsisakymo ir po pateikimo pritarė dviem nutarimo projektams, kuriais siūloma likti gyventi vasaros arba žiemos laiku, jie ir apsvarstyti komitetuose.

Valstybinio psichikos sveikatos centro Ekonomikos komitetui pateiktoje išvadoje teigiama, kad specialių tyrimų, kokią įtaką žmonių psichikos sveikatai daro vasaros laiko taikymas, Lietuvoje nėra daryta. Tačiau, remdamiesi užsienio kolegų žiniomis, Lietuvos psichiatrai tvirtina, kad laikrodžio rodyklių sukimas dukart per metus neigiamai veikia žmogaus psichiką.

Tuo metu Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto specialistai pabrėžė nepritariantys, kad Lietuva liktų gyventi vasaros laiku, “nes tai neatitiktų valstybės geografinės padėties ir laiko juostos”.

Europos teisės departamentas įspėja, kad ne Lietuvos valdžios valioje spręsti dėl sezoninio laiko atsisakymo. Tokie sprendimai, anot jo, “priklauso Europos Sąjungos, o ne valstybių narių kompetencijai”. Teisininkai atkreipė dėmesį, jog tvirtinimai, esą baigė galioti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vasaros laiko susitarimų, yra netikslūs. Mat minėtame dokumente Europos Komisija įpareigota paskelbti analogišką komunikatą kas penkerius metus, todėl 2011-ųjų pabaigoje arba 2012-ųjų pradžioje bus paskelbtas naują komunikatas, kuriame bus nurodyta vasaros laiko pradžia ir pabaiga 2012-2015 metų laikotarpiui.

“Galiausiai norėtume priminti, kad dėl netinkamo ES teisės įgyvendinimo Komisija prieš Lietuvą gali pradėti pažeidimo procedūrą”, – įspėjo Europos teisės departamentas.

Dabar Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.

Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.