BFL

Valstybės kontrolė (VK), įvertinusi socialinės paramos sistemą Lietuvoje, konstatavo, kad ji turi spragų, ir ragina ją taisyti. Siūloma, pavyzdžiui, socialinės pašalpos dydį diferencijuoti pagal tai, kiek laiko asmuo įsiregistravęs Darbo biržoje, taip pat keisti nuostatą, reikalaujančią asmenims būti įsiregistravusiems Darbo biržoje bent šešis mėnesius, kad jiems būtų skiriama socialinė pašalpa, šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Anot VK, socialinės paramos sistema Lietuvoje nėra pakankamai teisiškai reglamentuota: įstatymuose neapibrėžta, kas yra socialinė parama, kokios yra jos sudedamosios dalys ir kokių konkrečių tikslų siekiama skiriant tam tikras socialines išmokas.

“Taip sudaromos prielaidos socialinei paramai skirtas valstybės biudžeto lėšas naudoti ne pačiu efektyviausiu būdu”, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, būtina peržiūrėti socialinės paramos teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stokojantiems.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu socialinės pašalpos dydis yra mažesnis už apskaičiuotą minimaliems poreikiams tenkinti dydį, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį dydį skaičiuoja neturėdama aiškių kriterijų ir nesant teisinio reglamentavimo, todėl negalima įvertinti, ar minimaliems poreikiams tenkinti pašalpos dydis apskaičiuojamas pagrįstai.

“Auditoriai siūlo keisti nuostatą, reikalaujančią asmenims būti įsiregistravusiems darbo biržoje bent šešis mėnesius, kad jiems būtų skiriama socialinė pašalpa, šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidų kompensacijos – šeimai netikėtai netekus pajamų, ji pusę metų gali likti be socialinės paramos”, – sakoma pranešime.

Pasak auditorių, tais atvejais, kai šeimos pajamos iš darbo užmokesčio yra nedaug mažesnės ar tokio paties dydžio kaip pajamos, gautos iš socialinės paramos išmokų, šeimos nariai gali būti finansiškai nesuinteresuoti dirbti. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad teisės aktai sudaro prielaidas nedirbančiam darbingam asmeniui neribotą laiką mokėti fiksuotą socialinę pašalpą. Auditoriai siūlo socialinės pašalpos dydį diferencijuoti pagal tai, kiek laiko toks asmuo įsiregistravęs darbo biržoje.

“Pavyzdžiui, penkių asmenų šeimos, kurioje abu dirbantys tėvai gauna minimalią algą, pajamos yra tokios pat, kaip ir šeimos, kurioje abu tėvai nedirba ir gauna tik socialinę paramą”, – teigia VK.

Auditoriai taip pat pabrėžia, kad socialinės pašalpos dydis priklauso nuo asmens ir jo šeimos pajamų, tačiau nėra nustatytų aiškių kriterijų, kodėl vienos asmens gautos lėšos įskaičiuojamos į šeimos pajamas, o kitos ne. Auditorių nuomone, į asmens ir šeimos pajamas neturėtų būti įskaičiuojamos išmokos, kurios turi aiškią tikslinę paskirtį, kuri nesusijusi su asmens minimalių poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, socialinė parama mokinio reikmėms įsigyti ar gauta labdara piniginėmis lėšomis konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, medicininei operacijai atlikti ar būstui po gaisro atstatyti. Kitos išmokos, tokios kaip išmoka vaikui, gali būti panaudojamos asmens minimaliems poreikiams tenkinti, todėl turėtų būti siejamos su pajamomis, kas leistų paramą naudoti taupiau ir tikslingiau.

VK taip pat kritikuoja atvejus, kai iš esmės identiškoms socialinėms grupėms skiriama skirtinga socialinė parama.

“Pavyzdžiui, vaikams, globojamiems šeimynose, tenka didesnė socialinė parama nei globojamiems globos institucijose ar šeimose. Didinant išmokas šeimynoms 2009 metais siekta paskatinti jų kūrimąsi, tačiau audituojamu laikotarpiu jų skaičius nepadidėjo”, – teigiama pranešime.

Auditoriai taip pat nustatė, kad savivaldybėms perdavus teisę pačioms spręsti, ar į nemokamą maitinimą įtraukti ir pusryčius, 19 savivaldybių mokiniams visiškai neskyrė nemokamų pusryčių, nors pašalpų gavėjų skaičius jose išaugo beveik 2,5 karto. Auditorių vertinimu, socialiai remtiniems vaikams turėtų būti užtikrinama vienoda socialinė parama.

Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomendavo aiškiai reglamentuoti socialinės paramos sistemą, patvirtinti minimalių poreikių skaičiavimo metodiką, o socialinės pašalpos dydį susieti su minimaliu gyvenimo lygio dydžiu.

2010 metais socialinei paramai Lietuvoje panaudota beveik 2 mlrd. litų.