BFL

Nuostata įvesti lietuvių kalbą tautinių mažumų mokyklose nebus atšaukta, tačiau raginama pagalvoti apie egzaminų vertinimų diferencijavimą lietuviams ir tautinių mažumų atstovams, kol bus pereita prie vienodų egzaminų. Apie tai užsimena Prezidentės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė.

“Gerbiama yra konstitucinė žmonių nuomonė protestuoti, reikšti nuomonę. Apie lietuvių kalbos programų ir egzaminų suvienodinimą tiek lietuviškai mokomose mokyklose, tiek ir tautinių mažumų mokyklose daug iečių sulaužyta, tačiau reikia gerbti Švietimo įstatymą, kurio pataisos buvo priimtos, ir labai svarbu būtų ir bendruomenę tautinių mažumų mokyklų nuraminti, kad šiems procesams turi būti labai ramiai gerai rengiamasi”, – trečiadienio rytą interviu “Žinių radijui” sakė šalies vadovės atstovė.

Prezidentės vertinimu, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) šioje srityje dar turi atlikti daug darbų, padėdama kiekvienam pedagogui ir mokytojui nesunkiai pereiti prie bendrų programų.

“Žinoma, galbūt bus reikalingas tam tikras laikotarpis, kada bus mokomasi pagal vieną tą pačią programą, kalbu apie vyresnių klasių mokinius, tačiau galbūt ŠMM ras galimybę, greičiausiai taip ir bus, programos ir egzaminai bus vienodi, bet galbūt vertinimas galėtų šiek tiek išsiskirti, kol bus priprasta, pereita visiškai prie bendrų egzaminų. Čia įmanomi įvairūs sprendimai”, – teigė V. Būdienė.

Jos žiniomis, ŠMM ketina priimti atitinkamus sprendimus, o Vyriausybė ras resursų padėti mokytojams sustiprinti savo mokymą – bus išleisti papildomi leidiniai, vadovėlių priedai.

“Reikia vis dėlto nepamiršti, kad Lietuvoje tautinių mažumų mokyklų tautinių mažumų kalbos situacija yra viena iš geriausių Europos Sąjungos šalyse, nes tokios mokyklos yra. Tiktai lietuvių kalbos, valstybinės kalbos, mokoma lietuviškai, kitų dalykų mokoma tautinės mažumos kalba, išskyrus dabar per kai kurias pamokas bus mokoma lietuviškai tiek, kiek tai susiję su Lietuvos realijomis – istorija, geografija, visuomenės gyvenimu, pilietiniu ugdymu”, – sakė Prezidentės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais V. Būdienė.

ELTA primena, kad kovą priimtu Švietimo įstatymu tautinių mažumų mokyklose išplečiamas dėstymas lietuvių kalba.

Pagal įstatymą, tautinių mažumų mokyklose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje lietuviškai bus dėstoma per tas pamokas, kai nagrinėjamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. O pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbos bus mokoma integruotai. Tokioms Švietimo įstatymo pataisoms pritarė Seimas.

Priimtais pakeitimais nutarta nuo rugsėjo 1 dienos tautinių mažumų mokyklose nustatyti, kad valstybinės lietuvių kalbos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui.

Tokiose mokyklose priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę bus skiriamos ugdymui lietuvių kalba, ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu galės būti vykdoma lietuvių kalba.

Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos bus vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų bus mokoma lietuvių kalba.

Siekiant puoselėti lietuvių kalbą, pataisomis taip pat įtvirtinama, kad valstybė finansuos ar kitaip skatins užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, besimokančius (studijuojančius) lietuvių kalbą ir kultūrą.

Be to, nuspręsta teikti paramą mokykloms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, ir asmenims, vykstantiems dirbti mokytojais ir dėstytojais į švietimo įstaigas, lituanistikos centrus užsienyje.