Viena žvejų asociacija siūlo keisti žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo tvarką ir nustatyti galimybę kvotas parduoti. Kitai atrodo neteisinga žvejybos apimtį nustatyti ne pagal laivų skaičių, o pagal istoriškai susiklosčiusia kelerių metų kvotą.

Pagal naują kvotų skyrimo tvarką, dabar galiojanti, istoriškai susiklosčiusi kelerių metų kvota būtų skiriama 10-čiai metų, o galbūt ir ilgesniam laikotarpiui. Kvotas būtų galima užstatyti bankams, rašo “Verslo žinios”.

“Dar nematėme to projekto, bet esminis dalykas, ko reikėtų, – kad nepriklausomai nuo laivų skaičiaus būtų galima panaudoti kvotą. Jei turiu du laivus ir vieną supjaustau, reikia kad ateinančiais metais gaučiau tokią pačią kvotą – to mes norime”, – sakė bendrovės “Senoji Baltija” direktorius Jonas Bartminas.

Didžiąją žvejų dalį vienijančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) valdyba yra nusprendusi nepritarti naujam projektui.

“Niekur nėra tokių dalykų, išskyrus Islandiją. Čia yra kvotų nusavinimas, jei kvotos perduodamos žvejui amžinam naudojimui. Čia tik tie žmonės, kurie mato sau naudos, inicijuoja tą dalyką, o mes žiūrime, kad kvotos yra ir būtų valstybės nuosavybė ir būtų žvejojama”, – tvirtino LŽPGA pirmininkas Alfonsas Bargaila.

LŽPGA siūlo kvotas perduoti skirstyti gamintojų organizacijoms.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius sakė, kad nauja tvarka dar nėra nustatyta, o jeigu jos nenorės žvejai, esminių pakeitimų ir nebūsią.

“Naujoje tvarkoje turėtų atsispindėti kitų valstybių žuvininkystės valdymo patirtis. Kadangi pačią kvotą gauna valstybė, yra noras, kad žvejai, jei kuris neišgaudo kvotos, operatyviau, be administracijos įsikišimo, galėtų susikeisti”, – aiškino D.Nienius.

Dabar kvotos įmonėms yra skiriamos pagal turimų laivų skaičių, žuvys privalomai turi būti gaudomos visais turimais laivais.