BFL

Ratifikavus Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl palengvinto judėjimo pasienio gyventojams socialdemokratas Vytenis Andriukaitis siūlo nepadėti taško ir derėtis dėl galimybių išplėsti palengvinto judėjimo zoną, taip pat leisti atvykusiesiems lankytis visoje šalyje.

Pasak parlamentaro, dabartinis variantas, dėl kurio šalys susitarė, nepakankamas, nes į palengvinto judėjimo zonos užribį išstumia joje esančių rajonų centrus. Nelogiškas, pasak parlamentaro, ir draudimas atvykusiems Baltarusijos piliečiams judėti toliau nustatytos zonos – sako sunkiai įsivaizduojantis, kokiomis priemonėmis būtų galima į Vilnių iš Baltarusijos atvykusiam gyventojui uždrausti važiuoti toliau į Kauną.

“Šį sutarimą reikia ratifikuoti, bet nereikia padėti taško. Reikia toliau tęsti diskusiją su Baltarusijos Vyriausybe dėl tam tikrų zonų išplėtimo, tankiau gyvenamų teritorijų įtraukimo ir taip pat diskutuoti, kad jeigu iš tos zonos atvyksta į kitą valstybę žmogus, kad jis galėtų keliauti toje valstybėje, kur jis nori, neužbrėžti jam zonos, kurios jis negalės peržengti”, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys.

Jo teigimu, nėra jokio sveiko proto kriterijų, kodėl reikėtų riboti žmonių judėjimą.

“Arba mes turėsime statyti spygliuotas vielas, o gal elektrinį piemenį – aš šaržuoju – bet kitaip negaliu paryškinti tos problemos kvailumo”, – tvirtino politikas.

Jis taip pat sakė, kad būtina išplėsti palengvinto judėjimo zoną, nes už ribos atsiduria visai šalia jos esantys rajonų centrai.

“Trakai, kurie yra neišpasakytai svarbus kultūrinis centras turizmui, pasirodo, nepatenka į šitą zoną. Vilnius išbraižytas kaip daugiaklostis sijonas, ir niekaip negali suprasti, kodėl Zujūnai ir Avižieniai nepatenka. Kai kuriuose rajonuose rajono centrai, kaip Molėtai, Utena, Alytus nepatenka, to metu didžioji dalis jo seniūnijų – patenka. Ko mes siekiame – ar kad daugiau piliečių šitoje zonoje galėtų keliauti į kitą pusę, ar mes tik apibrėžiame kelis miestus ir didelę dalį miško?” – svarstė Seimo narys.

“Ar vyriausybėms nepakako politinės valios, jei kilometro atstumo nėra, susitarti, kad tie rajonų centrai, per kurių didelę dalį teritorijos eina vadinamoji dalomoji linija, kad jie būtų įtraukti į susitarimą? Kaip bus nubrėžto linijos, kad iš Baltarusijos pilietis atvykęs į Vilnių nenuvyks į Kauną, jį čia kažkas stabdys toje zonoje ar gaudys? Kodėl nebuvo galima susitarti, kad pasienio zoną nubrėžiame platesnę, ir jie vyksta į visą Respubliką?” – kalbėjo URK narys.

Seimas gegužę žengė pirmą žingsnį ratifikuojant Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl palengvinto judėjimo pasienio gyventojams, po pateikimo pritarė atitinkamo įstatymo projektui.

Susitarimas leis gyventojams, kurie gyvena pasienio teritorijoje ne trumpiau kaip vienerius metus, kirsti sieną be vizų ir su specialiais leidimais būti 50 kilometrų pločio Baltarusijos pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusmetį. Leidimai nesuteiks teisės dirbti kaimyninėje valstybėje.

Nuo vienerių iki penkerių metų galiosiantys leidimai būtų išduodami nuolatiniams pasienio gyventojams, kurie dėl giminystės ryšių,ekonominių, prekybinių, kultūrinių ir kitų svarbių priežasčių planuoja lankytis Lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritorijoje. Numatomas leidimo išdavimo mokestis – 20 eurų (apie 70 litų).

Pasak užsienio reiklų ministro Audronio Ažubalio, į tokius leidimus teoriškai pretenduoti gali net 800 tūkst. Lietuvos gyventojų ir 600 tūkst. baltarusių.

“Į sutartas teritorijas Lietuvos pusėje patenka Vilnius, Ignalina Varėna, Druskininkai, Baltarusijos – Gardinas, Lyda, Ašmena”, – Seime pristatydamas susitarimą sakė A. Ažubalis.