BFL

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Dailis Alfonsas Barakauskas siūlo uždrausti Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose – rezervatuose, draustiniuose, gamtos paveldo objektuose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose bei 5 km atstumu nuo išvardintų teritorijų ribų išleisti į aplinką, auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus bei jų sėklas.

Seimo posėdžių sekretoriate jis įregistravo tai numatančias Saugomų teritorijų įstatymo pataisas.

Pasak parlamentaro, joks įstatymas neuždraus bitėms skraidyti ir renkant medų pernešti žiedadulkes nuo vieno augalo ant kito. Joks teisės aktas neapribos laukinių paukščių, gyvūnų judėjimo, maitinimosi įpročių, gamtos ciklų kaitos, nesustabdys vėjo ir nesureguliuos jo krypties.

“Taigi nėra jokių garantijų, kad Lietuvos saugomos teritorijos bus apsaugotos nuo nepageidautinų genetiškai modifikuotų kultūrų plitimo, jei šalia šių teritorijų būtų pradėti auginti, sandėliuoti ar bet kokiu kitu būdu naudoti genetiškai modifikuoti organizmai. Kol tiek Lietuvoje, tiek Europoje nėra bendros nuomonės ir neginčytinų tyrimų dėl GMO poveikio žmonių sveikatai ir natūraliai gamtai, būtina taikyti atsargumo principą, siekiant išvengti negrįžtamųjų arba tik sunkiai sugrąžinamų procesų”, – sako Seimo Europos reikalų vicepirmininkas D. A. Barakauskas.

Pasak jo, Europos Komisija 2010 m. liepos 13 d. komunikate “Dėl valstybių narių laisvės spręsti dėl Genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo” pripažino, jog valstybės narės turi turėti daugiau laisvės apsisprendžiant dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo savo šalyse.

Seimo nario duomenimis, jau aštuonios valstybės narės – Austrija, Vengrija, Liuksemburgas, Graikija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Bulgarija yra uždraudusios arba apribojusios GMO auginimą savo teritorijose, kuriems Europos Komisijos sertifikuota agentūra yra išdavusi leidimus.

Sutarties dėl ES veikimo 36 straipsnis taip pat numato galimybę valstybėms narėms taikyti tam tikrus apribojimus, “jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais”.

“Atsižvelgiant į tai, kad tiek ES valstybėse narėse, tiek tarp mokslininkų nėra vienos ir neginčytinos nuomonės dėl GMO poveikio aplinkai, žmonių sveikatai, biologinei įvairovei bei ekosistemai, siūlau Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose – rezervatuose, draustiniuose, gamtos paveldo objektuose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose bei 5 km atstumu nuo išvardintų teritorijų ribų uždrausti išleisti į aplinką, auginti, dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, kultūras, augalus bei jų sėklas”, – sako D. A. Barakauskas.

5 km atstumas grindžiamas, anot jo, mokslinių tyrimų išvadomis, kad bitės bei kiti vabzdžiai, ieškodami medingų plotų, gali nuskristi pirmyn atgal iki 7 km. Taip pat reikia atsižvelgti, ir į tai, kad net be vabzdžių pagalbos GMO gali išplisti – pavyzdžiui, vėjui pernešant rapsų žiedadulkes. “Naujai sukurtas stiprus ir atsparus genetiškai modifikuotas augalas gali užvaldyti ir keisti natūraliai besidauginančius augalus ir pažeisti saugomose teritorijose nusistovėjusią ekosistemą”, – sako politikas.

Panašius apribojimus, Seimo nario D. A. Barakausko duomenimis, taiko Bulgarija, kuri draudžia auginti GMO kultūras 30 km atstumu nuo valstybės saugomų teritorijų.