Reitingavimo konkursas
Kilus abejonių dėl aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos sukūrimo konkurso skaidrumo reikėtų kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) arba skelbti naują konkursą, sako prezidentės patarėja Virginija Būdienė.
Anot jos, geriausia, kad konkurso rengėjai ir laimėtojai patys kreiptųsi į VTEK arba reikėtų sustabdyti konkursą, nes yra pasakymų, kad apie jį nepakankamai žinota, ir iš naujo jį paskelbti.
Anot jos, prezidentė Dalia Grybauskaitė atidžiai stebi šį konkursą. “Prezidentė manytų, kad labai blogai, jeigu grupė draugų politikų pasidalytų pinigus tarpusavyje”, – sakė V.Būdienė ir pabrėžė, kad tokio fakto dar niekas neįrodė.mTodėl, jos manymu, geriausiai abejones išsklaidytų etikos sergėtojai arba surengtas naujas konkursas.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą laimėjo parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI). ŠMM teigia ketinanti per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų. Kadangi projekto trukmė – pustrečių metų, išeina, kad per metus institutas už reitingų sudarymą gaus po milijoną litų.
DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.
Gegužės pabaigoje M.Adomėnas ir jo įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI) pristatė jų sudarytą universitetų reitingą. Tiek per pristatymą, tiek vėlesniuose spaudos pranešimuose buvo pabrėžiama, kad Seimo narys dr. M.Adomėnas – “Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius”. O sudarė reitingą DPI kartu su tyrimų internetu kompanija “Macroscope”. Jokios kitos iniciatorių pavardės ar rengėjų pavadinimai nefigūravo. Įsidėmėkite, tai svarbu.
Ne todėl, kad savaitraštis “Veidas” Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus sudaro ir skelbia jau 13 metų, o M.Adomėnas ir DPI – tik trejus metus. Ne todėl, kad viena reitingavimo sistemos, kurią naudojo M.Adomėnas ir DPI, autorių – “Veido” žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Ne todėl, kad M.Adomėnas, kadaise pasisiūlęs bendradarbiauti su “Veidu” rengiant universitetų reitingus, prieš 2008-ųjų Seimo rinkimus perskaitęs mūsų savaitraštyje kažką, kas jam nepatiko, trenkė durimis ir nutarė pats sudarinėti reitingus. Dėl Dievo meilės! Tegu tik daro – sveika konkurencja dar niekam nepakenkė, juolab kad DPI parengtas produktas kol kas atvirai silpnokas. Vien todėl, kad neapima privačių aukštųjų mokyklų.
Savaitraščio „Veidas“ redaktoriui p. Gintarui Sarafinui
Vadovaudamasis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, prašau suteikti man atsakymo teisę ir galimybę paneigti klaidingą informaciją bei paskelbti artimiausiame „Veido“ numeryje tokį tekstą:
Savaitraščio „Veidas“ skaitytojai yra klaidinami šmeižikiškų ir nepagrįstų kaltinimų, jau kelintą kartą kartojamų mano adresu apžvalgininko A. Bačiulio straipsniuose.
Į A. Bačiulio pasipiktinimą Švietimo ir mokslo ministerijos surengto viešo konkurso rezultatais jau esu išsamiai atsakęs viešu laišku. (http://www.adomenas.lt/?id=1&nid=95)
Tęsdamas savo „tyrimą“, o iš tikrųjų – šališką ir, matyt, suinteresuotą puolimą – A. Bačiulis nauja melų ir šmeižto porcija neva „demaskavo“ intelektualų „grupuotę“. Tenka tik padėkoti autoriui už buvusių DPI bendradarbių ir bendraminčių profesinių pasiekimų išvardijimą, bet įžūlų, kolektyvinį kaltinimą „inteligentiška“ korupcija matyt turės ištirti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
Noriu pažymėti, kad 2006-2007 metais DPI direktoriumi buvo N. Gasparavičius, 2007-2008 metais – G. Uzdilaitė, o nuo 2008 metų DPI direktorė yra Rasa Kubilickaitė. Iki išrinkimo Seimo nariu (nuo 2006 metų), buvau DPI prezidentu. Pagal 2003 m. DPI įstatus, prezidentas yra „Instituto viešosios visuomeninės veiklos vadovas“, jo darbas neapmokamas. Tapęs Seimo nariu, dėl galimo interesų konflikto sustabdžiau savo, kaip DPI prezidento teisės. 2009 m. balandį, patvirtinus ir įregistravus naujus įstaigos įstatus, DPI prezidento institucija buvo panaikinta. Pagal LR Viešųjų įstaigų įstatymą ir įstaigos įstatus, DPI turi vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą-direktorių.
Šios savaitės „Veide“ (2010/06/28) A. Bačiulis užsipuolė leidyklą „Aidai“ ir vieną iš nedaugelio Lietuvoje kultūros leidinių – žurnalą „Naujasis Židinys-Aidai“, kurio redakcinėje kolegijoje turiu garbės būti. Didžiuojuosi ir tuo, kad mano straipsniai šiame žurnale spausdinami jau daugiau nei dvidešimt metų, nuo antrojo numerio, vos tik atkūrus jo leidimą nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.
Didelę dalį teksto A.Bačiulis skiria skaičiavimams, kiek lėšų ir kokiems projektams yra paskyręs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Tenka priminti „Veido“ skaitytojams, kad šio fondo veikloje aš nedalyvauju ir niekada nedalyvavau, su jo lėšų skirstymu niekaip nesu susijęs. Kaip minėjau, esu “Naujojo Židinio – Aidų” redkolegijos, kuri aptaria tik tekstų turinį, narys, o leidykla „Aidai“ ir VšĮ “Naujasis Židinys – Aidai” yra visiškai atskiros įstaigos.
A. Bačiulis klysta ar klaidina skaitytojus net smulkmenose. Esu vienmandatėje Senamiesčio apygardoje išrinktas Seimo narys, o ne, kaip teigiama straipsnyje, premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas. A. Bačiulis teigia, kad SRTV fondą “Aidai” apskundė Seimui ir kad neva pasiaiškinti dėl to į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdį buvo iškviesta Fondo vadovybė. Šiais iš piršto laužtais teiginiais A.Bačiulis ir vėl klaidina skaitytojus, nes ŠMKK vadovas V. Stundys į komiteto posėdį SRTV fondo vadovybę pakvietė gavęs daugelio leidinių pasirašytą skundą. Buvo sudaryta komisija, kurios darbe aš nedalyvavau.
Deja, ilgametis „Veido“ apžvalgininkas ir leidinio redakcija nepaiso Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatos, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Melo ir neva tiesos mišiniu – anketinių ir biudžetinių duomenų bei iš piršto laužtų prielaidų mišrainei uždėjus šmeižikišką antraštę bei įžeidžiantį apibendrinantį sakinį mažiau atidiems „Veido“ skaitytojams norima sudaryti įspūdį, kad „kažkas su M. Adomėnu ir jo aplinka negerai“.
Pasitikiu nepriklausomomis valstybės institucijomis, kurios atsakys į dėl šių kaltinimų visuomenei kylančius klausimus. Kviečiu ir „Veido“ skaitytojus sulaukti jų žodžio, ir dar kartą primenu, kad vos tik išrinktas Seimo nariu dėl galimo interesų konflikto sustabdžiau savo kaip DPI prezidento teises. Šiuo metu esu likęs DPI steigėju, tai nurodau ir savo interesų deklaracijoje. DPI toliau dirba vadovaujamas kitų asmenų, o aš, eidamas Seimo nario pareigas niekada nesu priėmęs ar dalyvavęs priimant sprendimų, susijusių su mano privačiais interesais.