Skaičių magija
Europos Komisijos ekonomikos iššūkių analizėje Lietuvai skirta pora komplimentų, ilgas sąrašas metai po metų kartojamų siūlymų ir bene pirmą kartą taip pabrėžtos didžiausios ilgesnio laikotarpio grėsmės – dėl lėtai didėjančio darbo našumo, nepakankamos kokybės švietimo ir demografinių problemų galime įstrigti vidutines pajamas teturinčios valstybės vidutiniokės raidos etape.
Tiek – daugiausia visoje ES – darbingo amžiaus gyventojų Lietuva praras iki 2030 m.
Tiek pernai padidėjo darbo užmokestis, tačiau darbo našumas nedidėjo visai.
Tiek valdžios sektoriaus skola, skaičiuojant proc. BVP, didesnė nei prieš finansų krizę. Prognozuojama, kad 2026 m. ji bus 51 proc. BVP, o vėliau gali viršyti ir 60 proc.
Lietuvoje nėra asmeninių lengvųjų automobilių mokesčių. Čia maži ekonomikos augimui nekenkiantys aplinkosaugos, turto mokesčiai, bet didelis gaunančių mažas pajamas apmokestinimas.
Toks atotrūkis tarp galimo surinkti ir realiai surenkamo PVM. ES vidurkis – 15,2 proc.
Tokiai daliai gyventojų dabar gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Socialinė nelygybė Lietuvoje viena didžiausių ES.
Tik tokia dalis Lietuvos suaugusiųjų įtraukti į neformalųjį suaugusiųjų švietimą. ES vidurkis – 10,7 proc.
Tokią vietą tarp 28 ES šalių užima Lietuva pagal išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms.