BLF

Vilniuje šiuo metu viešinti garsaus litvakų rašytojo, buvusio Vilniaus geto kalinio, žydų pogrindžio kovotojo prieš nacių režimą Abraomo Suckeverio anūkė Hadas Kalderon sako nenorinti, kad jos senelio ir jo likimo draugų išgyvenimai būtų pamiršti.

“Žinote, aš jau trečia karta nuo holokausto, aš jaučiu, kad jei to neprisiminsiu, prisiminimai pražus. Mes galvojame augdami, kad senelis ar močiutė visada bus šalia ir galės viską priminti, bet dabar aš nebeturiu nieko, kas man galėtų apie tai papasakoti”, – žurnalistams sakė H.Kalderon.

“Mano vaikai apie tai sužinos tik iš manęs. Jiems tai istorija. Man tai dar emocija, nes aš dar glaudžiau ir bučiavau istoriją, o jie turės tik istoriją. Aš visada matysiu mėlynas savo senelio akis, verkiančias, kai jis kalba apie savo mamą. Aš visada tai prisiminsiu. Visada prisiminsiu močiutę, dainuojančią jidiš kalba ir verkiančią”, – pasakojo žymaus poeto anūkė.

Jis Vilniuje lankosi nebe pirmą kartą. Čia ji buvo atvykusi ir pernai, iš karto po senelio mirties. Jis prisimena tada vaikščiojusi po sostinę su senelio dienoraščiu.

“Aš verčiau jo dienoraštį nuo namo, kuriame jis augo, prie namo, kuriame jis susituokė su mano močiute, tada į getą, kur jis gyveno. Taigi aš lankiau Vilnių savo senelio žingsniais, paskui jį, ir stengiausi pajausti viską, ką jis aprašė dienoraštyje”, – prisiminė ji.

Šią savaitę Vilniuje atidengiant atminimo lentą A.Suckeveriui jo anūkė H.Kalderon sakė išgyvenusi gyvą istoriją, kurią ji norinti išsaugoti.

“Kai pamačiau Suckevelio pavardę lentelėje ant pastato, pamaniau, kad tai ne sapnas, nebe istorija, o tiesa. Kai tu vaikštai mieste, iš tiesų nesupranti, kad šis miestas turėjo tokią didelę žydų bendruomenę. Bet kai pamačiau ženklą, Suckevelių pavardę, tai buvo labai stipru, istorija trumpai akimirkai tapo gyva”, – išgyvenimais dalijosi H.Kalderon.

“Mano karta turi atsibusti ir supranti, kad reikia prisiimti atsakomybę (…). Mano senelio kultūra, istorija, lobiai, kuriuos jis parašė, greičiausiai pradings, jei neprisiimsiu atsakomybės jų išsaugoti. Štai ką aš jaučiu. Man būti čia yra mano misijos dalis – išlaikyti degančią žvakę, būti atminties žvake”, – dėstė ji.

H.Kalderon apgailestavo, kad Izraelyje šiuo metu jos senelis nepakankamai įvertintas.

“Mano senelis rašė tik jidiš kalba. Izraelyje jidiš yra labai labai nustumta į šoną. Dabar tai jauna šalis su hebrajų kalba. Izraelis nenori, kad istorija brautųsi į dabartį, nori hebrajų kalbos”, – pasakojo ji.

1913 metais Smurgainyse gimęs A.Suckeveris nuo 1920 metų gyveno Vilniuje, studijavo universitete literatūrą, buvo vienas iš kultūros veikėjų grupės “Jung Vilne” kūrėjų. Rašytojo ir poeto kūryba, atspindinti skaudžią XX amžiaus Vilniaus žydų istoriją, pelnė pasaulinį pripažinimą, yra išversta į daugelį kalbų.

Po Antrojo pasaulinio karo poetas iš Vilniaus griuvėsių gelbėjo žydų paveldo likučius, kurie tapo Žydų muziejaus pagrindu. Išvykęs gyventi į Izraelį, A.Suckeveris siekė išsaugoti gimtąją jidiš kalbą, rinko išlikusią Vilniuje veikusio žydų mokslo instituto medžiagą.

2008 vasario 16 dieną prezidento Valdo Adamkaus dekretu A.Suckeveris apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Poetas mirė 2010 metais Izraelyje.