"Veido" archyvas

Skolų išieškojimo bendrovės tokiais būdais mėgina sugėdinti piktybiškus skolininkus

Specialistai apgailestauja, kad skolininkai sunkmečiu užsiaugino storą odą ir atiduoti skolų neskuba. “Kad ir kaip būtų gaila, prastėja verslo etika, daugelis verslininkų įgauna imunitetą. Įsiskolinę verslininkai vis dažniau remiasi tokiais argumentais: duokite mane į teismą – bankrutuosiu ir atidarysiu naują įmonę. Krizės pradžioje verslininkai nebuvo tokie ciniški”, – dėl naujos tendencijos apgailestauja SIB projektų vadovas teisininkas A.Vaškys.

Jo nuomone, oficiali tyčinių bankrotų statistika labai skiriasi nuo tikrosios. Nors tvirtinama, esą tyčinių bankrotų turėtų būti 2–3 proc., specialistų vertinimu, šis skaičius tris keturis kartus didesnis. “Creditinfo Lietuva” duomenimis, iš per 2009-uosius Lietuvoje įregistruotų 6,3 tūkst. naujų įmonių vadovų 3 proc. – buvę ar tebevadovaujantys asmenys arba yra įmonių, kurios turi nepadengtų įsiskolinimų, turto areštų, yra likviduojamos ar bankrutavusios, akcininkai.

Be tokių Feniksų (įmonių savininkų, kurie palieka įsiskolinusią įmonę bankrutuoti ir atidaro naują, į kurią perkelia visą turtą), skolų išieškojimo bendrovės pastebi ir daugiau naujų piktnaudžiavimo atvejų.

Skolų išieškojimo bendrovės “Gelvora” komercijos direktorė Inga Žemaitienė apgailestauja, kad yra įmonių, kurios vykdo veiklą, reklamuojasi per televiziją, bet skolų nemoka prisidengdamos sunkmečiu – esą visi nemoka, tai ir aš nemokėsiu.

A.Vaškys pabrėžia, kad pridygo daugiau tokių įmonių, kurioms vadovauja fiktyvūs direktoriai. Štai įsiskolinusios įmonės “Mobiliųjų telekomunikacijų sistemos” oficialiai nurodomas direktorius Ruslanas Abramianas, kaip paaiškėjo, gyvena suklypusioje trobelėje, o jo motina ir brolis apsilankiusiems skolų išieškotojams tvirtino, kad Ruslanas neturi nieko bendra su verslu. “Ruslanas yra narkomanas ir dar prieš savaitę buvo sulaikytas policijos”, – apsilankiusiems SIB darbuotojams kartojo motina ir brolis.

Kitas atvejis – bendrovė “Raistra”. “Nors oficialus įmonės direktorius yra Egidijus Tamkus, mums vykdant skolų išieškojimą visas derybas vedė Ramūnas Siroveckis. Įdomu, kad visi verslo partneriai apie E.Tamkų net nežinojo, o susisiekus su R.Siroveckiu ir pasakius, kad norėtume kalbėti su E.Tamkumi, gavome atsakymą: “Egidijus Tamkus? Jis jokių reikalų netvarko”, – pasakojo A.Vaškys.

Padaugėjo ir tokių atvejų, kai direktoriai tiesiog dingsta – palieka įsiskolinusias įmones ir net nekelia bankroto procedūrų. “Pastaruoju metu buvo daug užsieniečių, kurie steigė įmones Lietuvoje, bet verslui nepasisekus tiesiog išvyko į savo šalis. Su jais sunkiausia, nes jų rasti neįmanoma. Būna, kad įmonės registruojamos kitose šalyse, o Lietuvoje bando vykdyti veiklą ir dingsta palikę skolas”, – pasakojo J.Simanaitytė.

Beje, šiuo metu į skolų išieškotojus dažniau klientai kreipiasi ne tik dėl Lietuvos, bet ir dėl užsienio skolininkų. “Turėjome nemažai užklausų dėl Afrikoje skolingų įmonių. Lietuvos įmonės, sunkmečiu ieškodamos naujų nišų, žvalgosi į naujas rinkas, o viena tų rinkų – Afrika. Deja, pasirenkami nepatikimi klientai”, – sakė A.Vaškys.

Dar viena netradicinė SIB pasiekusi byla – viena  Baltarusijos valstybinė institucija lietuviškai įmonei skolinga 500 tūkst. eurų. Susiklosčius tokiai padėčiai, tradiciniai skolų išieškotojų metodai nebeduoda rezultatų, tad skolų išieškojimo bendrovės priverstos griebti kūrybingų sprendimų. Skolų išieškotojai plačiai naudoja tokias priemones, kuriomis siekia viešai skelbti ir sugėdinti skolininkus, pavyzdžiui, jų pavardes skelbia spaudoje ir savo interneto tinklalapyje.

“Gelvora” taip pat turi skolų zuikį, kuris dažnai lankosi pas skolininkus, “Creditum” – automobilį su priekaba, ant kurios didelėmis raidėmis užrašomas skolininkės pavadinimas ir vadovo pavardė. O SIB darbuotojai, nešini granato vaisiumi, vieną įsiskolinusios įmonės vadovą aplankė ligoninėje. Įdomu, kad “Creditum”, norėdama rasti pasislėpusius skolininkus, klientams net siūlo privačių detektyvų paslaugas.