Apie savivaldybės skolas su Vilniaus meru Artūru Zuoku kalbamės virš miesto pakilę oro balionu. Artėjant savivaldybių rinkimams, A.Zuoką galima sutikti neįprastose vietose.

VEIDAS: Ar šitaip aukštai pakilus virš Vilniaus didžiulė beveik 900 mln. Lt siekianti savivaldybės skola netraukia žemyn?

A.Z.: Žiūrint su kuo lyginsime. Jei lyginsime Lietuvos valstybės skolos santykį su valstybės biudžetu, tai Vilniaus miesto savivaldybės skola ir biudžeto dydis yra vienas su vienu. Valstybės skolos santykis su biudžetu yra vienas su trimis. Taigi valstybės skolos tris kartus didesnės nei Vilniaus miesto.

VEIDAS: Bet tai turbūt neguodžia. Kodėl tos skolos tokios didelės?

A.Z.: Paaiškinsiu paprastai. Sakykim, valstybė yra įmonė, o savivaldybės – 60 jos filialų. Vienas iš jos filialų, Vilniaus miestas, yra pats pelningiausias, tačiau visas jo pelnas atitenka pagrindinei įmonei – valstybei, kuri ir sprendžia, kaip tuos pinigus skirstyti. Didžiąją dalį pinigų ji paskirsto filialams, kurie yra nuostolingi, o didžiausiam naudos teikėjui, kuris generuoja daugiausiai pajamų, neskiria pinigų net benzinui. Todėl visa atsakomybė už tokį savivaldybės biudžeto planavimą tenka Vyriausybei ir Seimui.

2007 m. perdaviau miesto valdymą tuometinei naujai išrinktai valdžiai su 274 mln. Lt skola, o 2011 m. atgavau jau su 860 mln. Lt skola. Dar po pusmečio turėjome išpirkti buvusios Vilniaus valdžios parduotas įmonių skolas, kurių išpirkimo terminas buvo atidėtas dvejiem metams. Taigi skola jau siekė apie milijardą litų.

Reikia pasidžiaugti, kad ši Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos, ir pernai Vilniaus miestui pagaliau nuo 42 iki 48 proc. buvo padidinta skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis, todėl šiemet Vilniaus biudžetas didesnis šimtu milijonų litų. Deja, per tuos šešerius metus Vilniaus miesto biudžetas kasmet turėjo apie 180 mln. Lt deficitą, todėl ta skola ir yra užaugusi.

Dabar mes džiaugiamės Vyriausybės sprendimu 2015 m. didinti savivaldybių biudžetus. Jau pareikšta, kad sostinė kitais metais turės 50 mln. Lt didesnį biudžetą, tačiau mes siekiame, kad Vilniaus miestui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis būtų padidinta iki 60 proc. Priminsiu, kad Kaunui lieka 94 proc., Klaipėdai – 86 proc.

VEIDAS: Kas lemia tokias gyventojų pajamų mokesčio dalybas?

A.Z.: Tiesiog taip yra. Tačiau Vilnius negali būti lyginamas su kitais Lietuvos miestais, nes mes konkuruojame su kitų šalių sostinėmis. Ką tik grįžau iš Vroclavo: ten vienam gyventojui biudžeto lėšų tenka du kartus daugiau nei vilniečiui, kuriam tenka mažiausia lėšų dalis apskritai Lietuvoje, ką jau kalbėti apie regiono sostines. Pavyzdžiui, vienam Varšuvos gyventojui tenka 7 tūkst. Lt, Rygos gyventojui – 3589 Lt, Talino – 3984 Lt, o vilniečiui – 2189 Lt biudžeto lėšų. Vilnius neturi finansinių išteklių, kad būdamas pagrindiniu valstybės ekonomikos varikliu, generuojančiu 40 proc. BVP, galėtų kurti dar didesnę naudą valstybės biudžetui ir būti miestu donoru kitoms savivaldybėms.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 362014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-36-2014-m