I. Lebrikaitės nuotr.

Šį rudenį „Daugirdo” viešbutyje Kaune vykusioje vyno šventėje „Rudens vyno akademija” buvo galima paragauti ne tik 40-ies vynų iš 10-ies pasaulio šalių, bet užduoti pačius nepatogiausius klausimus tikriems vyno ekspertams apie tai, kaip išsirinkti vyną, kuris skonio receptorius priverstų džiazuoti?

Jaunoji karta ima vartoti lengvesnius gėrimus

„80 proc. Lietuvių nieko neišmano apie vyną ir tik 20 proc. domisi juo, tačiau ne tiek, kiek norėtųsi”, – vyno degustacijos metu situaciją Lietuvoje apibūdino „Mineralinių vandenų” Kauno regiono vadovas Vytautas Jonas. Pasak jo, vyno kultūra kasdien žingsniuoja į priekį, o mūsų tautiečiai pamažu atranda vyną ir trokšta daugiau apie jį sužinoti. V. Jonas pastebėjo, kad sostinėje žmonės labiau išprusę vyno pasirinkimo klausimais, nes ten organizuojama daugiau įvairių degustacijų, renginių, kuriuose galima paragauti vieno ar kito įdomaus skonio vyno. „Pastebime, kad į tokius vyno degustavimo renginius ateina jauni žmonės, tai rodo, kad jaunoji karta ima vartoti lengvesnius gėrimus, o vakarėlių metu renkasi ne tik kokteilius”, – sakė Vytautas Jonas. Jis pridūrė, kad „Mineraliniai vandenys” kartu su „Daugirdo” viešbučiu ir toliau laikinojoje sostinėje organizuos panašaus pobūdžio degustacijas, tam, kad žmonės lavintų savo skonį ir teisingai išsirinktų vyną.

Tikras italas per metus išgeria net 85 litrus vyno

Nepaslaptis, jog vyno tėvynė – Italija. Senovės romėnų vyndariai dar II a. pr. Kr. pradėjo auginti vynuoges ir spausti vyną, kurį jau tuomet mokėjo brandinti ąžuolo statinėse ir laikyti buteliuose. Praėjus dviems tūkstančiams metų Italija vis dar pagamina penktadalį viso pasaulio vyno, o kiekvienas tikras italas per metus išgeria net 85 litrus šio gėrimo, todėl sakoma, kad šioje šalyje nėra blogo vyno, yra tik geras, labai geras ir aukščiausios rūšies. Patys italai vyną geria be jokios ypatingos progos, tačiau būdami tikri šio gėrimo gurmanai geba subtiliai parinkti tokį, kuris suteiktų išskirtinį malonumą.

Norvegai prieš 20 metų sėdėjo po lapu, nes nieko nenutuokė apie vyną

Koks vynas yra geriausias: baltas, raudonas ar rausvas, iš Prancūzijos, Italijos, Čilės, o gal Jungtinių Amerikos Valstijų, su burbuliukais, sausas, o gal pusiau saldus? Kokia turėtų būti kokybiško raudono vyno spalva? Ar brangus vynas visada pranoksta pigesnį? Koks kvapas turi sklisti iš ką tik atkimšto vyno butelio, kad suprastum, jog jis tikrai geras? Išduokite penkis punktus, kaip nusipirkti vyną, kuriuo nenusiviltum? Tokius ir panašius klausimus „Daugirdo” viešbutyje vykusios degustacijos vakarą išgirdę someljė atsikvėpdavo, nusišypsodavo ir pakartodavo genialią frazę, kad reikia rinktis vyną pagal savo skonį. „Daiktus mes pažįstame juos lygindami”, – teigia „Mineralinių vandenų” vyno pirkimų konsultantas Gintautas Jašinskas. Anot eksperto, tik lygindami galime vertinti, kuris vynas yra kokybiškas, o kuris ne toks geras. Lietuviai vyno suvartoja ne taip jau ir mažai, pasirenka geresnius tiekėjus nei kaimyninės šalys, tačiau tautiečiams nėra taip lengva pajusti tikrąjį vyno teikiamą žavesį, nuo seno savo skonio receptorius lepinus kiek stipresniais gėrimais. „Pas mus suvokimas ir vyno subtilybių išmanymas galėtų būti geresnis, nors lyginant situaciją prieš 11 metų ir dabar, mes jau nemažai pasiekėme. Tie patys norvegai prieš 20 metų sėdėjo po lapu, nes nieko nenutuokė apie vyną”, – entuziastingai pasakojo G. Jašinskas.

Rizikuoti ragauti kokį nors naują vyną reikėtų tada, kai geriate ne už savo pinigus

Kas gi kitas jei ne profesionalus vyno pirkimų konsultantas galėtų patarti, kaip išsirinkti vyną ir prekybos centre nešokinėti it vištai nuo vienos lentynos prie kitos? „Jeigu žmogus nesupranta nieko apie vyną, nereikia jo rinktis aklai. Rizikuoti ragauti kokį nors naują vyną reikėtų tada, kai geriate ne už savo pinigus. Dalyvaukite vyno degustacijose, įvairiuose vakarėliuose, draugų ar kolegų susibūrimuose, visada pasidomėkite, kokį vyną ragavote, kokios vynuogių rūšies buvo gėrimas, įsidėmėkite jo pavadinimą, butelio etiketę, ypač jei vynas jums patiko”, – kalbėjo vynų ekspertas. Vyras pareiškė, kad lietuviai nesidomi, kas yra jų taurėse, neskaito nei vynų etikečių, nesidomi, koks vynas prie kokio maisto dera. „Mineralinių vandenų” vyno pirkimų konsultantas Gintautas Jašinskas visiems besirenkantiems vyną patarė tai daryti specializuotose parduotuvėse, kur dirba savo darbą išmanantys žmonės. „Mes juk patys neiname pirkti vaistų ar elektroninių prietaisų, jei apie juos neišmanome”, – sakė ekspertas pridurdamas, kad specializuotų parduotuvių konsultantai tikrai patars, koks vynas prie kokio maisto dera atsižvelgdamas į kliento skonį ir situaciją jo piniginėje. G. Jašinskas parekomendavo namuose turėti ne vieną vyno butelį tam, kad būtų galima gardžios vakarienės metu pasimėgauti gurmanišku skoniu, atsiskleidžiančiu tinkamai prie maisto priderinus vyną.

„Daugirdo” viešbutyje vykusios vyno šventės „Rudens vyno akademija” metu someljė nešykštėjo ne tik patarimų, bet ir labai naudingos informacijos. Pasak jų, šiltesniuose regionuose vynuogių odelės esti storesnės nei vėsesniuose kraštuose auginamų. Vadinasi, šiltesnių kraštų vynai turės intensyvesnę spalvą, kurią įgaus kai lengvai gelsvos spalvos vynuogių sultys prisisotins odelėse esančios spalvos pigmento. Beje, ilgai vyno rūsyje laikomas raudonas vynas pamažu šviesėja, o baltas vynas – tamsėja. Vynui bręstant jis praranda violetinį atspalvį.

Vynas ir duona

Tikrą džiazą vyno taurėje gurmaniškų pojučių ištroškusieji gali pajusti tuomet, kai vyną ragauja su kokiu nors maistu. Kaune veikiančios kepyklėlės „Mon Ami” savininko Mindaugo Anilionio teigimu, tam ypač tinka su meile iškepta duona. „Lietuviai pradeda vis daugiau kreipti dėmesį į tai, ką valgo. Šeimos kepyklėlėse puoselėjamos tradicijos, išsaugomi unikalūs receptai, naudojami tik kokybiški produktai ir viskas daroma rankomis. Tokios sudėtinės dalys leidžia iškepti duoną, kuri būtų subrandinta su meile, kepama su atsidavimu ir su pagarba ragaujama”, – kalbėjo M. Anilionis, kurio kepyklėlėje kepama Prancūziška duona, užkandžiai ir desertai, puikiai dera su įvairių kraštų vynais.

Senovės Italijoje gyvenęs filosofas Gajus Plinijus Secundus kartą pasakė genialią frazę, kuri įsirėžė laiko vingiuose ir iki pat šių dienų kartojama kaip neginčijama tiesa: „In vino veritas, in aqua senitas” (lot. vyne slypi tiesa, vandenyje – sveikata). Ne veltui sakoma, kad šiame gėrime slypi tiesa, šiek tiek jo paragavę daugelis iš mūsų tampa truputėlį atviresniais, nuoširdesniais ir laimingesniais.

Inga Lebrikaitė