Mokslininkai apskaičiavo, kad važiuoti traukiniu – dvylika kartų pavojingiau, nei skristi lėktuvu, o skristi lėktuvu triskart pavojingiau, nei važiuoti automobiliu.

Praėjusią savaitę vis dar aiškintasi, kodėl pavasarį Smolenske nukrito Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį skraidinęs lėktuvas. Rusijos tyrėjai kaip ir anksčiau aiškina, esą tai buvusi piloto klaida. Lenkijos parlamentinė grupė neatmeta teroristinio išpuolio galimybių. O kai kurie ekspertai vis dar svarsto, ar tai negalėjęs būti techninis gedimas – dažniausia visų lėktuvų, traukinių ir laivų katastrofų priežastis.

Juk kasmet vien dėl techninių gedimų įvyksta po 15–20 didelių traukinių avarijų, nukrinta apie 200 lėktuvų, nuskęsta po keliolika laivų. Iš viso kiekviena tokio pobūdžio nelaimė pareikalauja nuo kelių iki kelių šimtų gyvybių.

Štai ir praėjusią savaitę Indijos rytuose greitajam traukiniui įsirėžus į kitą keleivinį sąstatą žuvo daugiau kaip 50 žmonių. Ši nelaimė įvyko nepraėjus nė dviem mėnesiams po kito traukinių susidūrimo Vakarų Bengalijoje, per kurį žuvo beveik 150 žmonių.

Mažiau nei prieš mėnesį traukiniui nuriedėjus nuo bėgių Konge žuvo 80 žmonių. Ne taip seniai devyni žmonės žuvo, o dar 28 buvo sužeisti, nuo bėgių nuvirtus trijų vagonų priemiestiniam traukiniui Italijos šiaurėje netoli Alpių miesto Bolcano. Ir nelaimė įvyko nepaisant to, kad ši geležinkelio linija, atidaryta 2005-aisiais, laikoma viena moderniausių geležinkelio magistralių visoje šalyje.

Beje, ši avarija buvo rimčiausia Europoje nuo vasario mėnesio, kai prie Belgijos sostinės Briuselio per piko valandą susidūrus dviem priemiestiniams traukiniams žuvo 18 žmonių.

Kuo keliauti saugiausia

Vis dėlto, kad ir kokios būtų dažnos ir skaudžios traukinių katastrofos, į jas patekę keleiviai turi daugiau galimybių išsigelbėti nei sėdintys gendančiame lėktuve.

Štai toje pačioje Indijoje prieš mėnesį įvyko viena skaudžiausių lėktuvo katastrofų šalies istorijoje – nukritus “Air India” lėktuvui “Boeing 737-800″ žuvo 158 žmonės.

Vis dėlto pati didžiausia lėktuvo avarija įvyko 1977-ųjų kovą, kai Tenerifėje ant pakilimo tako su kitu lėktuvu susidūrė 583 keleivius skraidinęs kompanijai KLM priklausantis lėktuvas “Boeing 747″.

Tai rodo, kad lėktuvai nėra tokie saugūs, kaip įprasta apie juos šnekėti. Juk tvirtinama, kad automobiliu keliauti – kur kas pavojingiau nei lėktuvu, mat automobilių avarijose per metus esą žūva kur kas daugiau žmonių nei per lėktuvų katastrofas. Bet paaiškėjo, kad tai nėra visiška tiesa.

Įrodyta, kad automobilių avarijas techniniai gedimai sukelia tik labai retais atvejais: paprastai nelaimių kaltininkai būna vairuotojai ar kiti eismo dalyviai. O lėktuvuose galioja priešinga taisyklė: technika nuvilia dažniau nei pilotų klaidos.

Štai kodėl apskaičiuota, kad keliauti lėktuvais yra triskart pavojingiau nei automobiliais (ir net 30 kartų pavojingiau nei autobusais!). Užtat skristi lėktuvu yra saugiau, nei važiuoti traukiniu. Pasirodo, tikimybė žūti milijardą kilometrų nuvažiavusiame traukinyje yra dvylika kartų didesnė, nei keliaujant su tiek pat nuskridusiu lėktuvu.

Nelaimės priežastys – iš karto kelios

Kokios lėktuvų, traukinių ir laivų katastrofų priežastys, paprastai aiškinamasi ne mėnesį ir ne du. Dažniausiai paaiškėja, kad susidėjo keletas veiksnių: prastos oro sąlygos, piloto ar vairuotojo klaida arba techninis gedimas.

Traukiniuose dažniausiai genda greičio sistemos: traukiniai įsibėgėja per greitai (žinoma, ne be vairuotojo pagalbos), o vėliau jų nepavyksta sustabdyti ir šie virsta nuo bėgių arba susiduria su kitais ta pačia linija važiuojančiais traukiniais.
Lėktuvai krinta tada, kai sugenda varikliai, pažeidžiamas korpusas ar įvyksta kitas techninis gedimas, o dispečeriams nepavyksta susikalbėti su pilotais.

Kaip tik praėjusią savaitę baigta tirti pernai Amsterdame įvykusi Turkijos oro linijų “Turkish Airlines” lėktuvo (ir vėl “Boeing 737-800″) katastrofa. Paaiškėjo, kad ją lėmė oro eismo kontrolės tarnybos klaidos ir aukščiamačio gedimas, dėl kurio dar iki skaudžios nelaimės išsijungė lėktuvo variklis.

Techniniai gedimai paprastai lemia ir laivų katastrofas. Priminsime, kad per pastaruosius 20 metų didžiausia laivo avarija įvyko Baltijos jūroje, kai nuskendo 1980-ųjų gamybos Estijos kruizinis keltas “Estonia”, o su juo – ir 852 žmonės.

Nuo nelaimės praėjus 38 mėnesiams, 1997 m. gruodį paskelbtos išvados dėl šios nelaimės priežasčių. Konstatuota, kad bangos nuplėšė netvirtai pritaisytą priekinės rampos gaubtą, šis trenkė į rampą, ją atidarė, vanduo įsiveržė į denį, o kapitonui netinkamai reaguojant į susidariusią padėtį laivas nuskendo.