Praėjusią savaitę plačiai nuskambėjo žinia, kad lietuviai vėl pirmauja visoje Europos Sąjungoje, kaip atiduodantys didžiausią dalį savo pajamų šildymui.

Vidutinis namų ūkis Lietuvoje šildymui išleidžia 9 proc. savo pajamų: daugiau ne tik už visus mūsų kaimynus, bet ir ES senbuves, kur namų šildymui gyventojai skiria iki 5 proc. savo pajamų.
Europoje ir JAV buvo atliktas ne vienas tyrimas, mėginant išsiaiškinti, ką vargingesnių ir turtingesnių šalių gyventojai gali sau leisti už savo algą. Pagrindinė daugelio tokių tyrimų išvada būdavo viena: kuo šalis skurdesnė, tuo daugiau jos gyventojai išleidžia maistui ir tuo mažiau – švietimui, kultūrai, laisvailaikiui. Ir nors mes pirmaujame Europoje pagal šviesolaidinio interneto prieinamumą, tačiau pagal šį rodiklį ir toliau atrodome tikri Europos vargšai.
Pamėginę sudėlioti vidutinio lietuvio išlaidų portretą, vaizdą gauname labai jau niūroką. Mat beveik viską, ką uždirbame, mes pravalgome ar sumokame už būstą, automobilio kurą ir kitas transporto paslaugas. Štai vienas pavyzdys. 46-erių vilnietė Regina Markevičienė, kurios šeima susideda iš keturių asmenų – du suaugę ir du nepilnamečiai vaikai, pamėgino apytiksliai paskaičiuoti, kiek jiems, susimokėjus visus mokesčius, tarp jų ir būsto paskolą bei už vaikų būrelius, papildžius šaldytuvą maistu bei įsipylus į mašiną degalų, dar lieka kitiems dalykams: na, juk retsykiais norisi papietauti su šeima ne namie, o restorane, nueiti į kiną, o gal pasiklausyti kokio koncerto. R.Markevičienės išvada buvo tokia: per mėnesį jų šeima galėtų kukliai papietauti kavinėje gal tik vieną du kartus ir gal dar nueiti į kino teatrą. Bet tai – ir viskas. Tai paaiškina, kodėl pagrindinė Markevičių, kaip ir daugelio lietuvių, pramoga yra televizorius.
Štai Eurostato duomenys rodo, kad lietuviai maistui skiria apie 24 proc., o kavinėms ir restoranams – vos mažiau nei 2 proc. savo išlaidų. Pagal šį rodiklį mes galime lygintis tik su rumunais, kurie vieninteliai atrodo kiek prasčiau. O, pavyzdžiui, vokiečiai maistui ir restoranams išleidžia atitinkamai 9,8 ir 4,8 proc. savo išlaidų, Liuksemburgo gyventojai – 8,1 ir 6 proc., Jungtinės Karalystės – atitinkamai 8,5 ir 8,8 proc. ir t.t.
Anot Statistikos departamento pateikiamų duomenų, maistui, būstui ir transportui lietuviai vidutiniškai skiria beveik 70 proc. savo išlaidų, o tą menką likutį, kuris dar lieka – visiems kitiems būtiniausiems poreikiams, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą, drabužius ir itin kuklias pramogas.
Štai kodėl lietuvio kišenės storis ir virtuoziški gebėjimai pragyventi nuo algos iki algos yra dar viena sritis, kurioje mes Europoje esame pirmi. Ir šiuos gebėjimus lietuviams teks dar labiau lavinti, nes bent jau maisto kainos, kaip šiame „Veido“ numeryje teigia ekspertai, Lietuvoje ir toliau didės.

Pagal tai, ką išgali įpirkti už savo algą, lietuviai atrodo tikri Europos vargšai.