Pirmą kartą atliktas savivaldybių veiklos tyrimas liudija dalies mažųjų savivaldybių neūkiškumą.

Šiandien gyvenimo kokybė įvairiuose Lietuvos regionuose labai skirtinga. Tai lemia daugybė veiksnių bei niuansų: ne tik investicijos, ES parama ar finansavimas iš biudžeto, bet ir mero veiksmai, savivaldybės biurokratinis aparatas, jo darbo efektyvumas ir išlaikymo sąnaudos.

Valdymo išlaidų lyderės

Kaip paaiškėjo iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atlikto savivaldybių veiklos tyrimo, formaliai pačios turtingiausios Lietuvoje yra kurortų savivaldybės. Jose vienam gyventojui tenka didžiausia biudžeto lėšų dalis. Šio sąrašo viršuje – Neringos savivaldybė, kurioje vienam gyventojui tenka net 6,1 tūkst. Lt. Toliau rikiuojasi Birštonas, kur vienam gyventojui tenka 5,7 tūkst. Lt, Palanga – 3,5 tūkst. Lt ir Druskininkai – apie 2,9 tūkst. Lt. Pirmajame dešimtuke pagal lėšas, tenkančias vienam gyventojui, taip pat atsiduria Akmenė – 3 tūkst. Lt, Zarasai – 2,8 tūkst. Lt, Varėna – 2,7 tūkst. Lt, Joniškis, Raseiniai ir Ignalina – po 2,6 tūkst. Lt.
O mažiausiai lėšų (nuo 1,7 iki 2 tūkst. Lt), kaip rodo VRM savivaldybių veiklos tyrimas, vienam gyventojui tenka Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos rajonų, Panevėžio miesto, Tauragės, Šalčininkų, Alytaus, Marijampolės, Visagino ir Šiaulių rajonų savivaldybėse.
Tiesa, analizuojant, kokios yra realios savivaldybių galimybės savarankiškai planuoti darbus ir išlaidas, aiškėja, kad kai kurios santykinai didelį biudžetą valdančios savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti teturi vos penktadalį ar dar mažiau visų biudžeto lėšų.
Finansiškai savarankiškiausia – jau minėta kurortinė Neringos savivaldybė, savarankiškai valdanti net 61,4 proc. viso savo biudžeto. Kitaip tariant, šią savo biudžeto dalį savivaldybė gali skirti įvairioms socialinėms ir ekonominėms programoms įgyvendinti, savivaldybės biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešosioms paslaugoms teikti.
Daugiau kaip pusę viso biudžeto savarankiškai tvarko ir Palangos (57,7 proc.), Akmenės (55,4 proc.), Klaipėdos miesto (52,9 proc.) bei Kauno miesto (51,2 proc.) savivaldybės. Toliau pagal geriausias galimybes savarankiškai finansiškai tvarkytis rikiuojasi Šiaulių miesto, Visagino, Kauno rajono, Klaipėdos rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės. Tiesa, sostinės valdžios finansinio savarankiškumo rodiklis tesiekia 44,7 proc.
O mažiausiai savarankiškų finansinių išteklių turi mažosios savivaldybės: Birštonas (vos 18,9 proc.), Pagėgiai (33,2 proc.), Zarasai (34 proc.), Raseiniai (34,1 proc.) ir Varėna (35 proc.).
Bet kai kurios savivaldybės, kad ir kiek turėtų savarankiškų lėšų, labiau linkusios jas skirti ne miestelėnų, o valdininkijos gerovei. Štai kuklių savarankiškų finansinių išteklių turinti Pagėgių savivaldybė yra valdymo išlaidų lyderė – net 13,17 proc. visų išlaidų ji valdininkijai išlaikyti. Toliau rikiuojasi Neringa, tam skirianti beveik 13 proc., Rietavas – 9,8 proc., Širvintos – 9,7 proc., Ignalina – 8,4 proc., Elektrėnai – 8,3 proc., Palanga – 8,3 proc., Molėtai – 8,1 proc. ir Vilniaus rajono savivaldybė – 7,9 proc.

Labai skirtingos proporcijos

Įdomiausia, kad taupiausios atrodo ir mažiausią dalį visų lėšų valdininkijos aparatui skiria penkių didžiųjų miestų savivaldybių administracijos: Klaipėdos (1,8 proc.), Panevėžio (3,2 proc.), Šiaulių (3,4 proc.),Vilniaus (3,6 proc.) ir Kauno (3,9 proc.). Toliau rikiuojasi penkios rajoninės savivaldybės: Ukmergės, Marijampolės, Vilkaviškio, Jurbarko ir Biržų. Šiose savivaldybėse valdymo išlaidos tesudaro kiek daugiau kaip 4 proc. viso biudžeto lėšų.
Jeigu savivaldybių valdymo išlaidas nurodytume ne procentais, o pinigais, pamatytume, kad didžiausia našta gyventojams tarnautojai yra Neringoje: vienam gyventojui tenka net 790 Lt savivaldybių valdymo išlaidų. Toliau eina Pagėgiai – 336 Lt, Palanga – 290 Lt ir Zarasai su Rietavu – po 221 Lt.
Na, o mažiausiai biurokratinis aparatas kainuoja didžiųjų miestų gyventojams, ir tai natūralu: pavyzdžiui, Klaipėdoje vienam gyventojui tenka tik 39 Lt savivaldybės valdymo išlaidų, Panevėžyje – 64 Lt, Šiauliuose – 73 Lt, Vilniuje – 80 Lt, o Kaune – 87 Lt. Iš mažesnių savivaldybių derėtų paminėti Vilkaviškio rajoną, kuriame vienam gyventojui tenkančios savivaldybių valdymo išlaidos sudaro 97 Lt.