"Veido" archyvas

Lietuvius aukoti labiausiai paskatina televizijose rodomi labdaros telemaratonai bei “Maisto banko” akcijos

Nors iš verslo gaunama parama pastebimai mažėja, sunkmečiu labdaros ir paramos organizacijos stebi didėjantį visuomenės geranoriškumą – gyventojai aukoja daugiau. Be to, kai kurių sričių taupymas nepalietė – kovai su skurdu paramos sulaukiama netgi daugiau. Šią tendenciją patvirtino ir “Maisto banko” duomenys: pernai organizacija gavo ir išdalijo paramos, kurios vertė – 4,9 mln. Lt, o 2008-aisiais ši suma siekė 2,1 mln. Lt.

“Man atrodo, kad šiuo metu ekologija, kultūra ir panašios sritys sulaukia mažiau verslo paramos, bet skurdo mažinimas ir socialinės problemos – daugiau. Visi Europos “Maisto bankai” šiemet surinko daugiau maisto ir finansinės paramos”, – tvirtino ir D.Žebrauskaitė.

Nors visuomenės geranoriškumas didėja, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje remiančiųjų vis dar labai mažai. Šiuo metu bene madingiausia Lietuvoje paremti trumpąja žinute per labdaros telemaratonus, bet nevyriausybininkai siekia, kad Lietuvoje aukojimas taptų įpročiu, o ne atsitiktiniu veiksmu. Štai Didžiosios Britanijos bendruomenių ir vietinės vyriausybės departamento duomenimis, 26 proc. žmonių 2008–2009 m. dalyvavo oficialiose savanorystės programose mažiausiai kartą per mėnesį, o 74 proc. apklaustųjų davė labdaros per pastarąjį mėnesį.

Lietuviai dažnai mano, kad labdaros srityje jie užtektinai pasidarbavo, kam nors skyrę 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Nevyriausybininkai tvirtina, kad šio veiksmo negalima laikyti parama.

“2 proc. pervedimas – tai ne filantropija, nes tai asmens sumokėti mokesčiai, kuriuos jis padeda valstybei paskirstyti”, – aiškino B.Jatautaitė.