Šiuo metu sunkiai sergantys ligoniai, kuriems kiaurą parą reikalinga priežiūra, į daugelį Lietuvos slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigų patenka tik po mėnesio ar kelių sulaukę savo eilės. Ligoninės galėtų jų priimti daugiau, tačiau Teritorinės ligonių kasos skiria nepakankamai lėšų. Daugų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės vedėjas Egidijus Šerelis sako, kad jo vadovaujamoje įstaigoje gydosi apie 40 žmonių, nors yra 65 vietos. “Priimame tiek ligonių, kiek teritorinė ligonių kasa skiria pinigų jų priežiūrai. Per metus žmogus gali gydytis 120 dienų. Daugiausiai norinčių būna žiemą ir pavasarį, kai paūmėja lėtinės ligos. Tada ir susidaro ilgiausios eilės”, – teigia E.Šerelis.

Anot Panevėžio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorės Violetos Grigienės, pas juos daugiau nei dešimt ligonių visada laukia savo eilės. “Pirmumo tvarka pas mus atvyksta žmonės iš stacionaraus gydymo įstaigų ir onkologiniai ligoniai. Poreikis gydytis slaugos ligoninėse labai didelis ir kasmet vis didėja. Visuomenė sensta, be to, pastaraisiais metais pastebimas onkologinių ligų protrūkis”, – teigia V.Grigienė ir priduria, kad vėžys diagnozuojamas vis jaunesnio amžiaus žmonėms. Kad tokie ligoniai vėl galėtų dirbti, jiems neužtenka tik slaugos, būtina ir reabilitacija. Tad, gydytojos nuomone, slaugos ligoninės turėtų būti diferencijuotos, finansavimas taip pat turėtų skirtis. “Juk yra skirtumas, kai reikia ligoniui paduoti tik tabletę, ir kai medikai taiko intensyvų gydymą ar kineziterapiją. Deja, Lietuvoje šiandien slaugos ligoninės dažnai tapatinamos su senelių globos namais. Nors daugelyje jų stengiamasi, kad po insulto, kaulų lūžių ar sudėtingų operacijų žmonės vėl gyventų visavertį gyvenimą ir nebūtų našta artimiesiems”, – tvirtina V.Grigienė.