Kęstutis Daukšys
Europos Sąjunga lėtai, bet užtikrintai tampa genetiškai modifikuoto maisto zona. Žingsnis po žingsnio GMO vis labiau skverbiasi į kiekvieno iš mūsų gyvenimus – norime to, ar ne. Europos Komisija priima sprendimus, kuriais atvirai džiaugiasi tam tikro verslo atstovai, tačiau klausimas, ar džiaugsis tuo ES piliečiai?
Nespėjo dar nurimti aistros dėl Briuselio valdininkų leidimo auginti genetiškai modifikuotas bulves, kai Komisijos pareigūnai pranešė dar vieną „džiugią” naujieną – į Europą leidžiamą importuoti 6 GMO kukurūzų rūšis. Suinteresuotų kompanijų atstovai netruko pasveikinti šio biurokratų žingsnio. Ir tuoj pat pridūrė, jog tai tėra tarpinis laimėjimas. Galutinis tikslas – kad kukurūzai būtų ne tik importuojami, bet ir auginami ES.
Stebint, kaip sklandžiai Europoje vyksta GMO invazija, žinia, jog leidimas auginti kukurūzus (ir ne tik juos) netrukus bus suteiktas, tikrai nenustebins. Gal iš tiesų yra taip, kaip sako GMO lobistai? Gal neverta priešintis pažangai, o atsisakiusi visuotinės „modifikacijos” Europa liktų globalios ekonomikos užribyje?
Yra daugybė argumentų, kodėl turėtume sustabdyti procesus, kol jie dar gali būti valdomi. Pirmiausia – žmonių saugumas. Niekas nėra pateikęs nenuginčijamų įrodymų, jog genetiškai modifikuoti organizmai neturės pasekmių mūsų, mūsų vaikų ir anūkų sveikatai. Ne savo noru esame paversti eksperimento dalyviais. Kokie bus jo rezultatai sužinosime galbūt po dešimties, dvidešimties metų, o gal sužinos tik trečia karta po mūsų. Kas atsakys, jei tie rezultatai bus ne patys maloniausi, jeigu jie taps žinomų ar visiškai naujų ligų priežastimi?
Antra, visiškai neaišku, kuo baigsis grubi žmogaus invaziją į natūralią ekosistemą. Ar įsivaizduojame, kaip toliau vystysis, pavyzdžiui, bulvės ir kolorado vabalo genų turintys darinys? Su kuo jis kryžminsis, į ką mutuos? Kaip jis įtakos kitų augalų ir gyvūnų genetiką? Vėlgi, tai klausimai, į kuriuos nėra jokių užtikrintų atsakymų. Ar pajėgsime suvaldyti tai, ką patys sukursime?
Ekonomine prasme atsisakydami natūralaus ūkininkavimo ilgalaikėje perspektyvoje tik pralošime. Pasaulis jau šiandien baigia persisotinti GMO, konservantais ir įvairiais kitais cheminiais ir biocheminiais priedais. Europa praranda šansą būti natūralaus maisto tiekėja pasaulinėje rinkoje, todėl GMO nauda tėra savęs apgaudinėjimas.
Tai tik kelios priežastys, kodėl GMO revoliucijai reikia kontrrevoliucijos. Galėtume būti jos iniciatoriais ir palaikytojais. Deja, kol kas Lietuvos valdžios institucijose – olimpinė ramybė ir aklas ES direktyvų vykdymas. Bet gal jau atėjo laikas nebetylėti?