Apie nevaisingumą Lietuvoje kalbama tik puse lūpų. Politikai delsia priimti įstatymus, kurie leistų kompensuoti pacientams pagalbinio apvaisinimo išlaidas. „Žmonės nevaisingumą tapatina su lytine negalia ar nemokėjimu „daryti vaikų“, – karčia patirtimi su „Veidu“ dalijasi tie, kuriems susilaukti vaikų pagelbėjo medikai.

Vėlyvas šeimos planavimas – rizikingas

Šiandien su nevaisingumo problemomis šalyje susiduria kas penkta lietuvių pora, tačiau gydytoja endokrinologė doc. dr. Birutė Žilaitienė prognozuoja, kad netolimoje perspektyvoje nuo to kentėti gali kas trečia pora.

Mokslininkė šiuos pokyčius linkusi sieti ne tiek su aplinkos užterštumu ar vis labiau įtemptu gyvenimo būdu, kiek su vis vėlyvesniu šeimos planavimu. „Vaisingiausias moters laikotarpis – apie 25 gyvenimo metus, tačiau šiandien vis didesnis procentas moterų gimdo sulaukusios daugiau nei 35 metų. Dabartinis laikmetis iš abiejų sutuoktinių reikalauja panašių investicijų, tačiau atidėlioti šeimos planavimo link keturiasdešimtmečio nepatarčiau“, – pabrėžia B.Žilaitienė.

Psichologė Romena Kačienė, beveik dešimtmetį konsultuojanti atžalų susilaukti negalinčias poras, nevaisingumą tapatina su žmogaus netektimi: „Žmonės, negalintys susilaukti atžalų, su tuo labai sunkiai susitaiko: pyksta, liūdi, nesijaučia visaverčiai, sunkiau bendrauja su aplinkiniais, ilgainiui praranda pasitikėjimą savimi. Jų problema labai asmeniška, o kai prisideda visuomenės spaudimas, tėvų ir giminaičių lūkesčiai, noras džiaugtis vaikaičiais, kompleksuojama dar daugiau.“

Bene geriausiai gelbstinčia priemone minėtu atveju psichologė vadina išsikalbėjimą ir atsipalaidavimą. Tam tikslui organizuojami įvairūs seminarai, skaitomos paskaitos, taikomi atsipalaidavimo pratimai, tačiau šalyje vis dar nėra kompleksinio požiūrio į šią problemą. Kaip rodo užsienio šalių praktika, sėkmę sprendžiant poros nevaisingumo klausimus lemia komandinis specialistų – ginekologo, andrologo, embriologo ir psichologo darbas. Juolab kad kai kuriais atvejais aiškios fiziologinės nepastojimo priežasties nėra.

„Atviriau kalbėti apie tai, kad negalime susilaukti atžalų, ėmiau tik po aštuonių mėnesių konsultacijų, o iki tol, kaip sako mano psichologė, kalbėti buvo per daug sunku. Man labai padėjo grupiniai psichoterapijos užsiėmimai, per kuriuos susipažinau su dar dviem moterimis, kenčiančiomis nuo nevaisingumo“, – prisimena šiandien jau metukų dukrytę sūpuojanti Asta.

Jausdami visuomenės spaudimą dėl to, kad negali susilaukti atžalų, žmonės priversti teisintis. Būtent tai, Ajovos universiteto komunikacijos studijų profesorės Keli Ryan Steuber teigimu, ir sukuria vadinamąsias visuomenės stigmas. Taigi, užuot klausus, kada planuojate atžalas, verčiau išlikti taktiškiems ir šį klausimą tiesiog praleisti. Suvokę, kad žmonės nesirenka neturėti vaikų, o tiesiog negali jų susilaukti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pasistūmėtume bent vienu tolerancijos žingsniu.

Slogi prognozė: kas trečia Lietuvos pora nevaisinga

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Apie nevaisingumą Lietuvoje kalbama tik puse lūpų. Politikai delsia priimti įstatymus, kurie leistų kompensuoti pacientams pagalbinio apvaisinimo išlaidas. „Žmonės nevaisingumą tapatina su lytine negalia ar nemokėjimu „daryti vaikų“, – karčia patirtimi su „Veidu“ dalijasi tie, kuriems susilaukti vaikų pagelbėjo medikai.

Vėlyvas šeimos planavimas – rizikingas

Šiandien su nevaisingumo problemomis šalyje susiduria kas penkta lietuvių pora, tačiau gydytoja endokrinologė doc. dr. Birutė Žilaitienė prognozuoja, kad netolimoje perspektyvoje nuo to kentėti gali kas trečia pora.

Mokslininkė šiuos pokyčius linkusi sieti ne tiek su aplinkos užterštumu ar vis labiau įtemptu gyvenimo būdu, kiek su vis vėlyvesniu šeimos planavimu. „Vaisingiausias moters laikotarpis – apie 25 gyvenimo metus, tačiau šiandien vis didesnis procentas moterų gimdo sulaukusios daugiau nei 35 metų. Dabartinis laikmetis iš abiejų sutuoktinių reikalauja panašių investicijų, tačiau atidėlioti šeimos planavimo link keturiasdešimtmečio nepatarčiau“, – pabrėžia B.Žilaitienė.

Psichologė Romena Kačienė, beveik dešimtmetį konsultuojanti atžalų susilaukti negalinčias poras, nevaisingumą tapatina su žmogaus netektimi: „Žmonės, negalintys susilaukti atžalų, su tuo labai sunkiai susitaiko: pyksta, liūdi, nesijaučia visaverčiai, sunkiau bendrauja su aplinkiniais, ilgainiui praranda pasitikėjimą savimi. Jų problema labai asmeniška, o kai prisideda visuomenės spaudimas, tėvų ir giminaičių lūkesčiai, noras džiaugtis vaikaičiais, kompleksuojama dar daugiau.“

Bene geriausiai gelbstinčia priemone minėtu atveju psichologė vadina išsikalbėjimą ir atsipalaidavimą. Tam tikslui organizuojami įvairūs seminarai, skaitomos paskaitos, taikomi atsipalaidavimo pratimai, tačiau šalyje vis dar nėra kompleksinio požiūrio į šią problemą. Kaip rodo užsienio šalių praktika, sėkmę sprendžiant poros nevaisingumo klausimus lemia komandinis specialistų – ginekologo, andrologo, embriologo ir psichologo darbas. Juolab kad kai kuriais atvejais aiškios fiziologinės nepastojimo priežasties nėra.

„Atviriau kalbėti apie tai, kad negalime susilaukti atžalų, ėmiau tik po aštuonių mėnesių konsultacijų, o iki tol, kaip sako mano psichologė, kalbėti buvo per daug sunku. Man labai padėjo grupiniai psichoterapijos užsiėmimai, per kuriuos susipažinau su dar dviem moterimis, kenčiančiomis nuo nevaisingumo“, – prisimena šiandien jau metukų dukrytę sūpuojanti Asta.

Jausdami visuomenės spaudimą dėl to, kad negali susilaukti atžalų, žmonės priversti teisintis. Būtent tai, Ajovos universiteto komunikacijos studijų profesorės Keli Ryan Steuber teigimu, ir sukuria vadinamąsias visuomenės stigmas. Taigi, užuot klausus, kada planuojate atžalas, verčiau išlikti taktiškiems ir šį klausimą tiesiog praleisti. Suvokę, kad žmonės nesirenka neturėti vaikų, o tiesiog negali jų susilaukti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pasistūmėtume bent vienu tolerancijos žingsniu.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 332014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2014-m