"Veido" archyvas

Norint sužinoti, kokiuose maisto produktuose prikišta blogųjų E ir kaip jie nuodija mūsų organizmą, tereikia surinkti interneto svetainės adresą www.sveikasvaikas.lt. Čia aiškiai ir suprantamai pateikta visa informacija apie konkretaus produkto sudėtį. Tuo prieš porą metų pasirūpino Agnė Zakarevičiūtė ir Linas Šivis.

Vos pasilabinę su manimi, Agnė ir Linas papildydami vienas kitą greitakalbe pradeda pasakoti, kad šiandien visos jų mintys ir energija nukreipta į socialinę akciją “Už maistą be chemijos”. Neseniai jie per naktį filmavo vaizdo klipą, kuriuo nori visiems priminti, kad tik mes patys atsakingi už tai, ką dedame į burną. “Pirkdami skonio ir kvapo stiprikliais bei dažikliais “praturtintą” antrarūšį maistą, pasisakome už tai, kad šių produktų parduotuvių lentynose daugėtų. O jeigu rinksimės produktus be E, gamintojai pradės jų mažiau gaminti”, – sako Agnė, įsitikinusi, kad reikia tiek nedaug, ir piktieji E iš maisto bus išimti.

Į priekį veda adrenalinas

Kai kam gali pasirodyti, kad ši porelė kovoja su vėjo malūnais. Tačiau tai ne jaunatviškas maksimalizmas. Tiesiog Agnė ir Linas yra iniciatyvūs, veiklūs, taip išreiškia save ir jiems ne tas pats, kokiame pasaulyje gyvena. Agnė ir Linas nei už tai, kad sukūrė internetinį žinyną, kuriame galima rasti visą informaciją apie maisto priedus, nei už kitus projektus negauna nė lito. Bet tai jų nestabdo. “Mus į priekį veda adrenalinas. Taip pat pripažinimas, kad mūsų veikla svarbi, kad daug kam rūpi, ką darome. Šis darbas padeda save realizuoti. Juk ne viskas daroma tik dėl pinigų…” – šypteli 24-erių metų Agnė.

Jai antrina ir Linas: “Smagu keisti pasaulį į geresnę pusę. Kai jauti, kad prie to ir pats nemažai prisidedi, apima labai geras jausmas. Nuo 2009 m. vasario mėnesio, kai pradėjo veikti svetainė sveikasvaikas.lt, maisto produktų be E paklausa išaugo dvigubai, o ekologinių produktų – trečdaliu. Ir tai krizės metu… Be to, nemažai gamintojų jau atsisakė pagrindinio mūsų priešo glutamato E621″.

Tegu gamintojai uždirba, bet nenuodija

Šiandien parduotuvių lentynose jau yra gana nemažai produktų, nuo kurių etikečių ryškiai šviečia užrašai: “be E”, “be konservantų”, “natūralus” ir pan. Susidaro įspūdis, kad verslininkai persimetė į kitą barikadų pusę ir vėl pelnosi. “Ir tegul, – sako Linas. – Tai yra socialiai atsakingas verslas. Mes tik plosime rankomis, jeigu kuo daugiau produktų bus be E. Mūsų veiklos motyvas toks ir yra, kad žmonės nepirktų šlamšto, o  gamintojai būtų priversti tiekti kuo natūralesnius produktus. Mes siekiame, kad žmonės atkreiptų dėmesį, o gamintojai uždirbtų, bet nenuodytų mūsų”.

Svetainės sveikasvaikas.lt įkūrėjas pasakoja, jog gamintojai jam ne kartą yra prisipažinę, kad jiems jokio skirtumo – dėti ar nedėti priedų. Verslininkams svarbiausia, kad žmonės pirktų tą dešrelę, kuri negražiai atrodo, bet neprikimšta kenksmingų E. Jeigu susikurs paklausa, susikurs ir pasiūla. Agnė ir Linas įsitikinę, kad visa revoliucija čia ir yra.

Nepirkite, ir nedės

Pasak Lino, vienintelis būdas priversti gamintojus atsisakyti priedų, yra vartotojų apsisprendimas nepirkti produktų su E. Mat nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nei kitos mūsų institucijos nieko negali padaryti. Jų rankos surištos Europos Sąjungos teisinių aktų, kurie kenksmingus priedus leidžia.

“Prieš keletą metų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išplatino informaciją, kad kepant rūkytas dešreles, kuriose yra E250, išsiskiria kancerogenas. Yra atlikti rimti moksliniai tyrimai, įrodantys, kad šis priedas sukelia vėžines ligas, išprovokuoja alergiją. Tačiau gamintojams neapsimoka jo nedėti, nes jis padeda mėsai ilgai nesugesti, nudažo gražia spalva, – pasakoja Agnė. – Mėsą nudažyti galima ir burokėliais, naudoti įvairias žoleles, bet tai brangiau.

Tad kam stengtis, jei ES normatyvai leidžia gerokai pigesnius cheminius priedus, o žmonės perka? Tiesa, tyrimai patvirtina, kad nedidelės sintetinių dažų ar glutamatų dozės nekenkia, tačiau dar nežinoma, kaip įvairūs priedai reaguoja tarpusavyje ir kokią žalą tai daro”.

Kaip anglai atsikratė dažų

Kad pirkėjai gali pakeisti padėtį, Linas įrodo Didžiosios Britanijos pavyzdžiu. Ten gamintojai į maisto produktus jau nededa cheminių dažų. “Valstybinė institucija padarė tyrimą apie sintetinių dažų žalą, žiniasklaida paskelbė jo rezultatus, pirkėjai nustojo pirkti produktus, kuriuose yra dažų, ir gamintojai išėmė tuos priedus. Deja, pas mus tie paties produktai atkeliauja su priedais”, – pasakoja Linas, kuriam ir šovė į galvą mintis sukurti svetainę, kurioje būtų galima pasitikrinti, kiek viename ar kitame produkte yra blogųjų E ir kokią ligą jie gali prišaukti.

Idėja gimė valgant braškes

Prieš dvejus metus pas mamą sodyboje supdamasis krėsle ir skanaudamas šviežių braškių, programavimo paslaugų ir konsultacijų bendrovei “Megalogika” vadovaujantis Linas sugalvojo, kaip informuoti žmones apie tai, kokį maistą jie valgo. “Mano mama yra chemikė. Ji ne kartą pasakojo, kad dirbtiniai priedai sukelia vėžį, alerginines ligas, gali išprovokuoti astmos priepuolius, vaikų hiperaktyvumą. Tad aš jau seniai erzinausi dėl E. Be to, tarybiniais metais buvo dešimt kartų mažesnės leistinos jų normos nei dabar. Viskas pasikeitė Lietuvai įstojus į ES, – piktinasi 33-ejų metų vyras. – Dar rimčiau susimąsčiau apie nenatūralių priedų žalą, kai rašiau mokslinį darbą apie maisto tendencijų kitimą ir netyčia atradau, kad tie patys priedai ES šalyse leidžiami, o Kanadoje ar Amerikoje yra uždrausti”.

Tai labiausiai šokiravo ir Agnę, kai ji, išgirdusi Lino idėją kurti svetainę, entuziastingai ėmėsi darbo. Labiausiai darbą apsunkino tai, kad nebuvo bendros duomenų bazės. “Vien tik informaciją rinkome penkis mėnesius. Kol sutikrinome visus priedus per skirtingas duomenų bazes, atlikome rimtą mokslinį darbą. Visas kambarys buvo apklijuotas plakatais su priedų pavadinimais. Visur buvo vien tik E…” – prisimena Agnė.

Per dieną – trisdešimt tūkstančių lankytojų

Šiandien interneto svetainę sveikasvaikas.lt yra aplankę apie pusę milijono žmonių. Pirmomis dienomis užsukdavo po trisdešimt tūkstančių internautų. Skaičiai būtų dar įspūdingesni, bet didesnio krūvio nepatempė serveris. Agnė prisipažįsta, kad jie nebuvo pasirengę tokiam lankytojų antplūdžiui. “Svetainės nuorodą išsiuntinėjome tik draugams, o per vieną dieną sulaukėme tūkstančių lankytojų. Nesitikėjome tokio susidomėjimo. Svetainė pradėjo “lūžinėti”, pradėjo skambinti gamintojai, ragindami išimti jų produktus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat buvo užversta skambučiais. Žmonės klausinėjo, ar tiesa, kad priedai tokie kenksmingi”, – pasakoja Agnė.

Tik startavusią svetainę teko uždaryti. Būrelis savanorių dirbo keturias dienas ir naktis, kol buvo išspręsta daug teisinių dalykų. Pavyzdžiui, reikėjo išimti gamintojų nuotraukas, iš naujo nufotografuoti produktus, sugalvoti, kaip išvengti kaltinimų, kad neva vieni produktai yra reklamuojami. Ir, žinoma, išspręsti techninius klausimus, kad svetainė sklandžiai dirbtų.

Su blogaisiais E supažindins ES šalis

Agnė, kuri daugiausia rūpinasi svetainės reikalais, sako, kad vienas didžiausių atlygių jai – kitų žmonių aktyvumas. “Mes į svetainę įdėjome tik septyniolika produktų, visus kitus sudėjo lankytojai. Tai mane labai džiugina. Maniau, kad lietuvius bus sunku paskatinti veikti”, – džiaugiasi komunikacijos mokslus baigusi mergina.

Ji sako, kad labai daug žmonių palaiko jų veiklą ir visi geranoriškai sutinka padėti. Lino vadovaujamos įmonės darbuotojai nemokamai prižiūri, kad svetainė sklandžiai veiktų, prie socialinės akcijos “Už maistą be chemijos” vaizdo klipo ir operatoriai, ir montuotojai dirbo nemokamai. Tai Agnei yra dar vienas stimulas nenuleisti rankų ir judėti į priekį, nors finansinės paramos kol kas dar iš nieko nesulaukė.

Tačiau ir Agnė, ir Linas tiki, kad vieną dieną sulauks grąžos, gal net ir finansinės. O kol kas savo jėgomis vykdo įvairius projektus. Jau sukurtos tokios pačios svetainės visoms ES šalims. Jos turėtų pradėti veikti rudenį. Taip pat  renkama medžiaga apie cheminius priedus, dedamus į kosmetiką. Kai informacija bus susisteminta, tam skirtoje svetainėje galėsime pamatyti, ar mūsų naudojamos kosmetikos ir higienos priemonės yra saugios.

Pasaulį šluoti pradeda nuo savo kiemo

Šiuo metu Agnė ir Linas taip pat dalyvauja ES projekte – tikisi gauti pinigų, kad galėtų žmonėms suprantama kalba skleisti informaciją apie ekologiją, paaiškinti, kodėl ūkiai gali vadintis ekologiniais ir kodėl jais reikėtų pasitikėti. Agnė mano, kad mūsų žmonėms trūksta žinių apie natūralią produkciją, todėl daugelis ekologiniais ūkiais nepasitiki.

“Svarbiausias dalykas, kurį kiekvienas turi suprasti, – kad palaikydamas ekologinį ūkį prisideda prie švaresnės aplinkos. Juk nedėdami trąšų ūkininkai neteršia ežerų, šulinių vandens. Jeigu tu kažko pridėsi į braškes, paskui nusipirksi dešrelių su tuo pačiu blogiu. Jei spjausi į šulinį, paskui pačiam reikės iš jo gerti”, – tikina Agnė.

Linas pritaria draugei, kad pasaulį reikia pradėti šluoti nuo savo kiemo, o ne baisėtis, kokie kiti netvarkingi. Kai Agnei išrūšiavus šiukšles ir pamačius pilnus konteinerius nusvyra rankos, Linas jai primena, kad kai pats susitvarkai, žiūrėk, ir kaimynas paseka tavo pavyzdžiu.