Į smegenų implantų tyrimus ir kūrimą investuojamos didžiulės lėšos. Iš jų tikimasi tokių dalykų, kurie šiandien atrodo kaip mokslinė fantastika.

Smegenų implantai yra technologiniai prietaisai, jungiami prie subjekto smegenų, o jų tikslas – atkurti, pavyzdžiui, dėl traumų ar insulto sutrikusias nervų sistemos funkcijas. Nors tyrimai – pradinių stadijų, tikimasi, kad ateityje bus įmanoma grąžinti regėjimą, leisti judėti paralyžiuotiesiems ar gydyti psichikos ligas.

Gana didelė pažanga padaryta gydant Parkinsono ligą. JAV Vanderbilto universitetas atliko studiją apie ja sergančiųjų giluminę smegenų stimuliaciją ir paaiškėjo, kad implantai veikia geriau nei vaistai: sergantieji kasdien vidutiniškai keturiomis valandomis mažiau kentė drebulį ar nevalingus judesius, nei vartodami vaistus.

Tai gali pagelbėti ir gydant klinikinę depresiją. Silpna elektros srovė, veikdama už nuotaikų reguliavimą atsakingas smegenų dalis, dažnai veiksmingai šalindavo simptomus. Giluminė smegenų stimuliacija naudojama ir gydant epilepsiją, chronišką skausmą ar Tureto sindromą (negebėjimą kontroliuoti elgesio ir kalbos).

Dar įdomiau, kad tai, kaip tikimasi, gali įveikti įvairių formų aklumą. Harvardo medicinos mokyklos tyrėjai mano, kad mažytės skaitmeninės kameros perduodami vaizdai galėtų būti verčiami į nervinius impulsus, ir nukreipus juos į regėjimo sistemą, apeinant pačią akį, žmogus matytų.

Vasarą Ohajo universiteto chirurgai ir organizacijos „Batelle“ tyrėjai pademonstravo, kaip dėl stuburo traumos paralyžiuotas vyras su smegenų implanto pagalba mintimis pajudino ranką. Implantas kontaktavo su specialia „rankove“, per kurią signalai, apeinant pažeistus nugaros smegenis, buvo siunčiami tiesiai į raumenis.

Matoma ir daugiau smegenų implantų galimybių: padidinti atminties galimybes, atkurti, ištrinti ar įterpti prisiminimus (jau pavyko su gyvūnais), sugebėti iš šurmulio išskirti reikalingą garsą ir kt.