"Veido" archyvas

Net ir šeimos augintinis gali būti kirminų nešiotojas

Vasarą vienas mėgstamiausių mažųjų užsiėmimų – kiaurą dieną kapstytis smėlio dėžėje. Be smėliuko, mažieji gali iškapstyti ir išmatų su kirmėlių kiaušiniais, kurių dėžėse palieka šuniukai.

Daugiabučių namų kiemuose esančios smėlio dėžės mėgstamos ne tik mažylių – atlikti gamtinių reikalų čia neretai užklysta valkataujantys šunys ir katės. Todėl besikapstydami užterštame dirvožemyje, mažieji rizikuoja užsikrėsti įvairiais kirminukais. Blogiausia, kad tokias ligas gana sudėtinga diagnozuoti – neretai jų simptomai būdingi ir daugeliui kitų ligų.

Reta, bet pavojinga liga

Viena iškapstomų smėlio dėžėje ligų yra echinokokozė – itin pavojinga parazitinė liga, kurią sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Mažylis gali užsikrėsti prarijęs echinokokų kiaušinėlių, kurie yra atsparūs ir ilgai išsilaiko gyvybingi, tad šia liga galima užsikrėsti ištisus metus. Šuninio kaspinuočio kiaušinėliui patekus į burnytę ir nukeliavus į skrandį ar žarnyną, per 0,5–2 valandas išsilaisvina kirmino užuomazga – onkosfera. Kabliukais ji aktyviai prasiskverbia į žarnos gleivinę ir patenka į kraują, kuris nuneša ją į kepenis ir kitus organus – o čia ji per 3–6 savaites subręsta iki lervinės (cistinės) stadijos. Po 5 mėnesių aplink ją susiformuoja jungiamojo audinio kapsulė. Vėliau cistos augimas sulėtėja, bet gali tęstis ilgus metus.

Užsikrėsti galima glostant, žaidžiant su užsikrėtusiu šuniu ar kitu gyvūnu, ant kurio kailio, liežuvio gali būti echinokokų kiaušinėlių. Taip pat ir sveikas gyvūnas gali būti infekcijos šaltinis, nes kirminų kiaušinėlių gali būti patekę ant jo kailio nuo kitų gyvūnų.

Atpažinti sunku

Echinokokozės simptomai priklauso nuo cistų skaičiaus, vietos, dydžio, augimo tempo, mažylio imuninio atsako ir kt. Jeigu mažylis užsikrėtęs echinokokais ir jokių simptomų nėra, cistos dydis gali siekti iki 4 cm, o ligoniukų su simptomais – apie 10 cm. Kepenyse cistos gali užaugti net iki 30–40 cm dydžio!

Echinokokinės cistos gali formuotis bet  kuriame audinyje, išskyrus plaukus, dantis, nagus. Dažniausiai jos susiformuoja kepenyse, rečiau – plaučiuose. Liga dažniausiai nustatoma atsitiktinai, kai mažasis ligoniukas tiriamas ar operuojamas dėl kitų priežasčių.  Kadangi cistos dažniausiai auga lėtai, ligos simptomai gali nepasireikšti metų metus. Tačiau laikui bėgant pradeda varginti bendras silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, prakaitavimas, priepuolinio pobūdžio skausmai, gali išsivystyti gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, mažuosius ligonius vargina skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, jis net gali atkosėti skreplių su krauju. Kartais echinokokozė apie save praneša tik komplikacijomis – cistų plyšimu, supūliavimu ir pan.

Deja, nustatyti šią ligą yra gana sudėtinga – be ligoniuko skundų ir apžiūros, remiamasi instrumentinių (kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir kt.) ir laboratorinių (imunodiagnostinių ir kt.) tyrimų rezultatais.

Išpjauti galima ne visada

Echinokokinės cistos gydomos chirurginiu būdu ir vaistais nuo kirminų. Efektyviausia parazitą pašalinti išpjaunant, tačiau operuojama tik tuomet, kai pasireiškia cistos simptomai bei ji yra prieinamoje vietoje. Mat labai svarbu pašalinti cistą jos nepažeidus, kad ji neplyštų ir skystis neišsiskirtų į aplinkinius audinius. Prieš ir po operacijos ligoniukui reikia gerti parazitus naikinančius preparatus, norint išvengti antrinės echinokokozės išsivystymo.