2010 Liepos 03

Smėlio karalystėje – ir lietuvio darbai

veidas.lt

Pro aukštų palmių šakas dar nuo keliuko matyti milžiniškos beždžionių figūros. Net ir vartai bei bilietų kasa čia – iš smėlio. Taip lankytojus pasitinka tiek plotu, tiek skulptūrų skaičiumi pasaulyje didžiausias smėlio skulptūrų festivalis “Fiesa 2010″, vykstantis Portugalijos pajūrio miestelyje Peroje, turistų pamėgtame Algarvės regione.

"Veido" archyvas

Legenda tapusi smėlio šventė čia vyksta jau aštuntus metus, kasmet vaizduodama vis kitą temą – Holivudas, išradimai ir atradimai, mitai ir dievai. Šiemet maždaug dviejų trijų aukštų namo dydžio skulptūros leidžia pažvelgti į visą gyvąjį pasaulį – nuo Arkties iki Pietų ašigalio. Profesionalūs skulptoriai iš Ispanijos, JAV, Rusijos ir kitų šalių per tris savaites 35 tonas smėlio pavertė natūralaus dydžio drambliais ir žirafomis. Čia pat, kaitrioje saulėje, nuo iš smėlio padarytos ledo lyties tiesiai į praeivius žvelgia pingvinai. O japonų menininkai nulipdė mistinę vandens būtybę Kapą, kuri gali pagauti mažus vaikus, jeigu jie, neatsiklausę tėvų, vieni eitų prie vandens.

Birželis – pati sezono pradžia, pirmosios iki spalio pabaigos vyksiančios šventės savaitės. Prie vienos skulptūrų tebetriūsia menininkas Zeca Pena iš Portugalijos. “Smėlis – tai medžiaga, kuri pati atsinaujina. Užtenka perbraukti pirštais – ir iš tų pačių smilčių gali gimti jau kita figūra”, – sako menininkas.

"Veido" archyvas

Komandomis dirbę skulptoriai milžiniškus smėlio kalnus dailinti pradėjo nuo aukščiausio skulptūros taško, kuris kartais yra net dešimties metrų aukštyje.

Skulptūros išsilaiko metus

Įdomu tai, kad skulptūros iš sustingusio molingo smėlio, būdingo Algarvės regionui, gali išsilaikyti ištisus metus, iki kito sezono. “Juk beveik ta pati medžiaga naudojama ir tradiciniams Algarvės regiono namams statyti”, – aiškina šventės organizatoriai.

Beklaidžiojant tarp dykumoje besiilsinčių beduinų ir jų kupranugarių pavyksta rasti ir lietuvio skulptoriaus, garsėjančio kūryba iš ledo, smėlio ir kitų netradicinių medžiagų, Andriaus Petkaus pavardę. Dailininko kurti darbai čia išliko nuo 2009-ųjų festivalio.

“Smėlis – įnoringa medžiaga. Kartais pradirbus keliolika dienų ir paskutiniąją sumanius pataisyti mažą elementą, gali sugriūti pusė skulptūros, – pasakoja dailininkas. – Smėlio ar ledo skulptūros nelieka tūkstantmečiams, tačiau procesas, galimybė pamatyti, kaip jos kuriamos, yra didelė šio grožio dalis”.

"Veido" archyvas

“Fiesos” lankytojai – ir suaugusieji, ir vaikai – specialioje aikštelėje raginami išmėginti savo jėgas ir pabandyti sukurti skulptūrą.

Nušviesti saulės, dieną smėlio statinių labirintai atrodo kaip išdidi, net mistiška karalystė. Pasisukame eiti. Tačiau kontrolieriai sulaiko: “Fiesa” – tai ir šviesos bei garsų šventė. Todėl galėsime čia grįžti ir sutemus, kai suskamba gyva muzika, žybsi slibinų akys ir smėlio džiunglės nusidažo naujomis spalvomis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. smelio skulptorius smelio skulptorius rašo:

    ne 35 tonos, o – 35 tukstanciai tonu smelio.. :)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...