"Veido" archyvas

Šeštadienis. Paryčiai. Iš už medžių matyti prie ežero privažiuojantis visureigis. Iš jo tyliai išsmunka du šešėliai ir susilenkę su dviem krepšiais ir dėžėmis nusileidžia prie ežero. Dirba jie greitai ir įgudusiais judesiais. Keletas elektros iškrovų ir brakonieriai jau semia negyvas žuvis. Dešimtis žuvų.

Tai nemalonus, bet apydažnis vaizdas prie mūsų ežerų. Mat brakonierių Lietuvoje daugėja – ir ne tik prie ežerų, bet ir miškuose.

Naktis. Pamiškė. Lėtai, nesukeldamas didelio garso, atrieda automobilis. Jie – trise. Vienas vairuoja. Kitas galingu prožektoriumi šviečia miško link, siekdamas apakinti žvėris. Trečiasis jau taikosi. Išgirdusios šūvį, stirnos pabėgs. Bėgs ir sužeistoji. Tik netoli…

Žala pinigais neišmatuojama

Mūsų šalyje kiekvienais metais užfiksuojama po 5–6 tūkst. brakonieriavimo atvejų, o dar keliskart tiek neužfiksuojama. Svarbu tai, kad net formaliai skaičiuojama žala gamtai ilgainiui vis didėja: štai 2008-aisiais dėl nelegalios medžioklės ir žvejybos gyvūnijai padaryta žala siekė 130 tūkst. Lt, o pernai – jau 384 tūkst. Lt. Atitinkamai daugėja ir už brakonieriavimą skirtų baudų.

Tačiau piniginė žala – tik ledkalnio viršūnė, kur kas didesnė pinigais neišmatuojama žala. Juk tauriųjų elnių Lietuvoje per pastaruosius keliolika metų smarkiai sumažėjo, o briedžiai kai kuriose vietovėse beveik išnyko. Priminsime, kad į 1992 m. sudarytą Lietuvos raudonąją knygą buvo įtraukta 501 nykstančių augalų ir gyvūnų rūšis, o į 2007 m. leidimo – jau 767. Išnykusiais laikomi rudasis lokys, europinė audinė, kuoduotasis vieversys. Kitas gyvūnas, pretenduojantis į šį liūdnąjį sąrašą, – lūšis. Prieš penkiolika metų jų Lietuvoje buvo apie šimtą, o dabar nėra nė pusšimčio. Tokių istorijų apie gyvūnus galima pasakoti daug. Ir ne tik apie juos, bet ir apie paukščius bei žuvis.

Pasirodo, statistiškai daugiausiai įstatymų pažeidimų ir finansinės žalos padaro ne brakonieriai medžiotojai, o brakonieriai žvejai mėgėjai. Pavyzdžiui, 2009-aisiais iš 5770 gamtos apsaugos reikalavimų pažeidimų apie 4200 įvykdė nelegalūs žvejai. Jie sužvejojo tokį laimikį, kad gamtai padaryta žala (piniginė išraiška) siekė beveik 282 tūkst. Lt.

Beje, taisyklių vis mažiau paisoma ir verslinėje žūklėje – čia kasmet nustatoma apie 200 pažeidimų.

Daugėja šiurkščių pažeidimų

Aplinkosaugininkai akcentuoja, kad pastaraisiais metais brakonieriai taiko vis žiauresnius būdus, vis dažniau kankina gyvūnus, naudodami kilpas, kovinius ginklus, sprogiąsias medžiagas, prožektorius, elektros įrangą ir kitus prietaisus, kurie vis tobulinami. 2008 m. žūklėje jų konfiskuota apie tūkstantį, medžioklėje – apie 160, o 2009-aisiais apie 20 proc. daugiau.

Ir net baudos negelbsti, nors Lietuvoje jos už brakonieriavimą nėra menkos. Tarkime, jei žvejojama nemėgėjiškos žūklės tinkliniais įrankiais (ūdomis, ungurinėmis gaudyklėmis ir kt.), numatoma bauda yra 200–700 Lt. Be to, brakonieriui dar reikia atlyginti gamtai padarytą žalą. Jei sugaunama lydeka, lynas, karšis, ešerys ar kuoja, tuomet už kiekvieną vienetą mokama dar tam tikra suma (už lydeką – 100 Lt, už lyną – 40 Lt ir pan.). O jei neteisėtu būdu medžiojama, pavyzdžiui, šviečiant iš transporto priemonės (kas yra griežtai draudžiama), taikomas specialiosios teisės apribojimas – atimamas medžiotojo bilietas nuo vienų iki trejų metų. Taip pat konfiskuojami brakonieriavimo įrankiai bei priskaičiuojama padaryta žala gamtai. Stirna įkainojama 500 Lt, briedis – 1700 Lt. O jei asmuo apskritai neturėjo teisės medžioti, jo laukia bauda nuo 2000 iki 4000 Lt. Negalima užmiršti ir to, kad brakonieriai gali užsitraukti net baudžiamąją atsakomybę, jei žuvys gaudomos naudojant elektros ar ultragarso prietaisus.

Tačiau šios baudos brakonierius mažai jaudina, nes įvykio vietoje jie pagaunami retai. “Mūsų krašte vaizdas gana liūdnas. Eini, renki jų paliktas liekanas. Rajone dirba vos keli aplinkos apsaugos inspektoriai ir dar keletas neetatinių. Taigi nespėja jie, o kartais ir nenori spėti. Paskambini, pasakai brakonierių automobilių numerius, bet reakcijos jokios. Brakonieriai siautėja vis įžūliau”, – piktinasi medžiotojas Mindaugas G.

Ir iš tiesų visoje Lietuvoje dirba vos 300 aplinkos apsaugos pareigūnų, kurių tiesioginė pareiga yra gaudyti neleistinais būdais žvejojančius ir medžiojančius mūsų tautiečius.

Krizė verčia dažniau nusižengti

Nuo praėjusių metų pradžios brakonieriavimo mastas Lietuvoje vis didėja, tad kyla klausimas, kas verčia žmones nusižengti įstatymams?

Ekspertų nuomone, neteisėta medžiokle ir žūkle užsiimančius asmenis galima suskirstyti į kelias grupes. Manoma, kad daugiausiai medžiojama ir žvejojama dėl mėsos. Šalyje daugėjant bedarbių, atitinkamai daugėja ir brakonierių. Jie dažniausiai neturi nei medžiotojo šautuvo, nei tuo labiau leidimo juo naudotis ir laikyti, todėl dažniau gyvūnams gaudyti naudoja pigias priemones: stato kilpas, žvejoja tinklais.

Kita dalis asmenų laimikį parduoda, taip paversdami brakonieriavimą pajamų šaltiniu. O pirkėjų visada atsiranda, nes iš brakonieriaus mėsos galima nusipirkti pigiau: tarkime, zuikienos už 15 Lt ir pan. Kailių kainos nelegalioje rinkoje taip pat nedidelės: už lapės kailį prašoma apie 50 Lt, už šerno – apie 60–80 Lt.

Na, ir trečioji, keisčiausia, pažeidėjų grupė – tai asmenys, kuriems brakonieriavimas yra tarsi hobis. “Tai žmonės, turintys darbus, užimantys aukštas pareigas, visapusiškai apsirūpinę. Galbūt jie ieško aštrių pojūčių, adrenalino. Nesuprantu”, – dėsto Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos skyriaus vadovas Almantas Vaičiūnas.

Deja, visų grupių brakonierių daugėja. Jei padėtis nesikeis, t.y. brakonieriai toliau šeimininkaus Lietuvos miškuose ir vandens telkiniuose, savaip reguliuodami gyvūnijos populiacijų dydį, regis, pasekmės bus žiaurios: negrįžtamai pakenksime gamtos ciklams ir visai ekosistemai, kuri jau dabar yra iškreipta.

Brakonieriai – viso pasaulio bėda

Brakonieriavimas – ne vien Lietuvos problema. Viso pasaulio gamta išgyvena, kaip gamtininkai sako, depresiją. “Havocscope Black Markets” duomenimis, kasmet brakonieriai dėl ilčių išžudo daugiau nei 60 tūkst. dramblių, o baltųjų meškų sumažėja vidutiniškai septyniais šimtais. Daugiausiai šios rūšies meškų sumedžiojama Rusijoje. Tuo tarpu Malaizijos tigrai visiškai baigia išnykti – 1950 m. jų buvo apie tris tūkstančius, o dabar – mažiau nei penki šimtai.

Beje, “Havocscope Black Markets” duomenimis, iš viso prekybos gyvūnais, jų organais, dalimis, kailiais, taip pat nelegalios žvejybos juodosios rinkos vertė pasaulyje siekia net 72 mlrd. JAV dolerių.