Lietuvos prekybos tinklai kiekvienais metais skelbia po keletą akcijų, per kurias šalies gyventojus apdalija milijonais nereikalingų daiktų, po poros mėnesių tampančių šiukšlėmis.

“Vakar po ilgesnės pertraukos į darželį nuvedžiau savo vaiką ir šis pirmiausia išgirdo klausimą: “Kiek jau turi puponautų?” Mano vaikas net susigūžė, nes neturi nė vieno ir būdamas pas močiutę kaime apie jokius puponautus nieko negirdėjo. O štai kiti darželinukai jų turi po keliasdešimt, jais keičiasi, dalijasi, net perka. Žino jų vardus ir sukurtas istorijas. Paprašiau parodyti, kas tie puponautai. Pasirodo, kažkokie plastikiniai niekučiai, kurių vieni stovi, kiti svyruoja. Bet šiaip tai visiškai nereikalingi daiktai”, – pasakoja vilnietė Jolita Tamošiūnienė.
Svarbu pabrėžti, kad čia papasakota ne kokia pavienė istorija, – šių plastikinių žaisliukų rinkimas tampa tikra psichoze, nes “Maximos” prekybos tinklas per tris savaites išdalijo jau daugiau nei milijoną puponautų. Taigi daugybė vaikų (nepatikėsite, bet kartais ir jų tėvų) panirę į jų kolekcionavimą, kaupimą, nors tai visiškai nereikalingi daiktai, su kuriais net žaisti sunku.
Beje, niekas nesusimąsto apie ekologinį aspektą, nes nuo šiukšlių ir taip dūstame, o čia dar specialiai gaminamos savotiškos šiukšlės (na, po pusmečio tas išdalytas milijonas puponautų ir dar tai, kas bus išdalyta ateityje, tikrai taps šiukšlėmis). Ir įdomu, ar aplinkos teršimą minėtas prekybos tinklas priskirs prie socialinės atsakomybės, kuria vis mėgsta pasigirti.
Tiesa, kritikos strėlių nusipelno, ne vien “Maxima”, bet ir daugelis kitų tinklų, nes visi jie niekam nereikalingų daiktų, šiandien jau tapusių šiukšlėmis, pridalijo sočiai.
Bet prekybininkams tai nerūpi, jie turi savo motyvų ir argumentų. Viešųjų ryšių berniukai ir mergaitės nereikalingų daiktų dalijimą pavadina smulkmenų kolekcijų mada, lauko reklamos stenduose iškilmingai pranešę apie puponautų “atvykimą žaisti” sukuria laukimo atmosferą, ir manija prasideda. UAB „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigia, kad puponautų akcija norima įtraukti šeimas į žaidimą, lavinantį vaikų vaizduotę, ir sukelti teigiamų emocijų.
„Mums trūksta: Nyndzius, Ufočita, Murakasai, Drakula-Cha, Rebonas, Kosmis, Fobošius ir Bondona. Galime keisti į: Sapkodas (2 vnt., rytoj turėtų likti tik 1 vnt.)“, – internete pagalbos šaukiasi kažkokia mamytė.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo nesąmonė, bet tai vyksta. Dar galima suprasti vaikus, bet juk suaugusieji turėtų prisiminti, kad pernai, užpernai ir dar anksčiau įvairūs prekybos tinklai jau dalijo kažkokias krepšininkų monetas (prekybos tinklas “Iki”), kosminius kamuoliukus (“Maxima”), animacinio filmo “Madagaskaras” žetonus (“Iki”), animacinio filmo “Ledynmetis” korteles (“Maxima”), visokiausius magnetukus ir dar begalę niekaliukų, kurie šiandien laiką leidžia sąvartynuose.
Bet prasidėjo puponautų akcija, ir vėl imame, vėl kolekcionuojame. Nors tai tas pats, kas kolekcionuoti bulvių lupenas. Ne, bulvių lupenas kolekcionuoti geriau, nes jos supus ir nepadarys žalos gamtai, o puponautai nesutrūnys ir per šimtą metų.
“Nežiūrėkite į viską taip rimtai, juk tai eilinė rinkodarininkų gudrybė: tiesiog manipuliuojama vaikų emocijomis ir skatinama atverti tėvelių pinigines”, – aiškina prekybos ekspertai.
Šia akcija tenorima paskatinti pardavimą. „Prekių, už kurių įsigijimą dovanojamas puponautas, pardavimas padidėja nuo keliolikos iki keliasdešimt procentų, tačiau tai dar priklauso ir nuo pačios siūlomos prekės, jos kainos“, – teigia R.Saulytė.
Rinkodaros specialistų tokie prekybos centrų žingsniai nebestebina. Pavyzdžiui, rinkodaros ekspertas, agentūros „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas pastebi, kad panašiomis programomis pardavėjai ir paslaugų teikėjai ne pirmą kartą suteikia balso teisę mažamečiams: nors kituose pokalbiuose jų nuomonė nesvarbi, akcijų metu vaikai gali išrinkti prekybos centrą, savaitgalio pramogą, greitojo maisto užkandinę ir t.t. „Prekybos centro rinkodaros skyrius, siūlydamas žaislų kolekciją vaikams ar lojalumo programas, pritrauks ir tėvelių, prieš mokslo metus pasirengusių išleisti kelis šimtus litų“, – paaiškina M.Lapinskas.
Jam antrina ir Lietuvos marketingo asociacijos LiMA vadovas Simonas Bartkus, primindamas ištisą pasiūlymų, skirtų būtent vaikams, virtinę: „Pastangos pasiekti šeimą per vaikus nėra naujos. Prekybos tinklai suvokia, kad šeima yra vienas segmentų, generuojančių didžiausias pajamas, todėl įvairios akcijos vaikams – ne naujovė. Pavyzdžiui, „McDonalds’s“ taip elgiasi nuolat, o šokoladinis kiaušinis „Kinder“ yra apskritai specialiai vaikams sukurtas produktas.“

Dešimt kartų pagalvoti

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė į prekybininkų akcijas siūlo nežvelgti kaip į savaime suprantamą dalyką. „Nemažai mūsų esame šiek tiek pamišę dėl akcijų, mums visko norisi vartoti vis daugiau, bet prieš perkant ar net ir nemokamai gaunant reikia racionaliai įvertinti, ar tie daiktai bus naudojami. Taip pat reikia kritiškai suvokti ir akcijas, nes naudos iš jų gali ir nebūti“, – teigia pašnekovė, įsitikinusi, kad kuo daugiau žinių apie prekes skatina atsakingą vartojimą, kurio mokyti ne per anksti jau ir mokykloje ar net darželyje.
Psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė vartotojų polinkį įsigyti daiktų per akcijas ar kaupti „prizus“, dalijamus kasose, aiškina keliomis priežastimis. Viena vertus, daugumai žmonių norisi kažką kolekcionuoti, kita vertus, panašios dovanos net ir suaugusiuosius grąžina į vaikystę. Bėda ta, kad aplankius džiaugsmo akimirkai užsiblokuoja kritinis mąstymas, o tada vartotojas gali įsigyti nereikalingų dalykų. „Žmogus įsivaizduoja, kad pirkdamas tam tikrą prekę jis pelno premiją, esą gauna kažką veltui, nepagalvodamas apie sudėtingą mechanizmą ir realią kainą, kurios už tą „prizą“ mokėti gal ir neverta“, – paaiškina psichologė.
Ekspertai apskaičiavo, kad JAV vaikai per metus pamato vidutiniškai 14 tūkst. reklamų, o dėl vaikų įtakos patirtos namų ūkių išlaidos siekia net 500 mlrd. dolerių. Vis dėlto sprendimų priėmėjai yra tėvai, galintys atsisakyti tenkinti vaikų norus jų pačių labui.
„Tenkindami vaikų akimirkos įgeidžius, reiškiamus emocingai ir atkakliai, tėvai parodo, kad jų norai bus patenkinti neatsižvelgiant į tai, kaip intensyviai ir piktai jie to reikalaus. Patenkinami pertekliniai vaikų norai, todėl jie neišmoksta kantrybės, siekti tikslo, planuoti. Svarbu, kad tėvai, parduotuvėje nepagailėdami keleto litų vaiko norimai prekei, suvoktų galimą žalą“, – aiškina psichologė.