BFL

Seimas ketvirtadienį priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris leis smurtautoją iškeldinti iš namų.

Už įstatymo priėmimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė du. Numatyta, kad įstatymas įsigalios po 6 mėnesių nuo jo paskelbimo.

Už įstatymą balsuoti agitavę parlamentarai tvirtino, kad jis iš esmės keis situaciją, aukai sudarydamas galimybę išvengti smurto, tuo metu pasisakiusieji prieš baiminosi, jog jis atvers kelią melagingais kaltinimais piktnaudžiauti “aukos” padėtimi.

“Tokio įstatymo nebuvimas pasitarnavo, kad Lietuva yra tarp tokių “drąsių” šalių, kuriose leidžiama kumščiais spręsti problemas šeimoje. Būtent šitas įstatymas fundamentaliai pakeis aukos ir smurtautojo galimybes, ir tai yra svarbiausia, kad mes apsaugosime šimtus moterų ir vaikų, kurie kasdien patiria smurtą namuose”, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Kitas socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino, kad naujas teisinis reguliavimas sumažins smurto namuose atvejus, tačiau vien įstatymo priėmimo tam neužteks, būtina pasirūpinti, kad atitinkamos tarnybos būtų pasirengę jį įgyvendinti.

Tuo metu “darbietis” Mečislovas Zasčiurinskas tvirtino, jog kyla grėsmė, kad smurtautojais bus apšaukti ir nekalti žmonės, juoba kad pradėti tyrimui užteks ir kaimyno pranešimo, o “tvarkietis” Julius Veselka tvirtino, jog įstatymas moterims leis susidoroti su nereikalingais tapusiais sutuoktiniais.

“Pasiklausius jūsų kalbų atrodo, kad Lietuvoj yra taip – vyrai vien smurtautojai, o moterys vien angeliukai, ir dabar angeliukai pradės auklėti smurtautojus. Taip nėra Lietuvoj. Dabar grįžta vyras iš komandiruotės, randa pas žmoną meilužį, įkala meilužiui, ir vyrą išvaro iš namų, o meilužis su žmona lieka gyventi. Ne, gerbiamieji, už tai nebalsuosiu”, – sakė J. Veselka.

Seimo ketvirtadienį priimtu įstatymu įtvirtinta, kad nustačius smurto šeimoje atvejį galėtų būti taikomos tokios apsaugos priemonės: įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti, jei jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurtą patyrusiu asmeniu.

Grupė Seimo narių buvo projektui registravę pasiūlymą, kuris pirmą kartą įkliuvusį smurtautoją būtų leidęs palikti namuose, jei nekyla grėsmės nukentėjusio asmens sveikatai ar gyvybei, tačiau jis svarstymo metu atmestas.

Pagal įstatymą, policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, turės nedelsdamas imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradėti baudžiamojo proceso procedūras. Smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui pareiškimo rašyti nereikės.

Minėtos priemonės galėtų būti taikomos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria kitų kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Šias priemones skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi turi skirti ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas.

Numatyta, kad smurtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, teisės aktų nustatyta tvarka atsakys ir asmuo, melagingai pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavęs smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis.

Teisėsaugos pareigūnai ne kartą yra pabrėžę, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas jiems yra surišęs rankas kovojant su smurtu privačioje erdvėje, mat be raštiško nukentėjusiojo skundo beveik neįmanoma pradėti tyrimų. Be to, ir pradėjus tyrimą smurtautojas gali gyventi drauge su auka.