Socialiai atsakingo verslo plėtros banga Lietuvoje jau yra įgavusi pagreitį. Tokio verslo pradžią pirmiausia padiktavo užsienio kapitalo įmonės, kurios atsakingo verslo strategiją, kultūrą perkėlė ir į savo padalinius Lietuvoje.

Viena iš atsakingo verslo įgyvendinimo problemų yra ta, kad sunku pamatuoti iš to gaunamą tiesioginę ir netiesioginę naudą. Dauguma įmonių nori matyti rezultatą tuoj pat ar bent jau netolimoje ateityje, tačiau tai trumparegiškas požiūris. Dar nėra suvokiama, kad socialiai atsakingo verslo plėtra turi būti įmonės strategijos dalis, o ne pavieniai veiksmai, ypač filantropiniai (rėmimas, labdaros teikimas).

Sunkmetis pakeitė ir kai kuriuos dažniausius įmonių atsakingus veiksmus, tai yra anksčiau dažnai socialiai atsakingos iniciatyvos būdavo įgyvendinamos per paprasčiausią tam tikrų projektų, veiklų finansavimą. Ekonominio nuosmukio laikotarpiu dauguma įmonių perėjo prie veiklos, susijusios ne su finansiniais, bet su žmogiškaisiais ištekliais. Aiškus pokytis, kad ypač didmiesčiuose išplito graži socialinės atsakomybės idėja – savanorystė, tačiau periferijoje ši tendencija mažiau pastebima. Įmonės remia bendruomenes, įvairias organizacijas, netgi kitą smulkųjį verslą ne pinigais, o savo idėjomis, žmogiškaisiais ištekliais, konsultacijomis.

Apskritai Lietuvoje atsiranda vis daugiau įmonių, kurios ne tik garsiai deklaruoja apie vykdomą socialiai atsakingą verslą, bet ir praktiškai jį įgyvendina. To populiarėjimą rodo ir tai, kad vis daugiau įmonių siekia socialiai atsakingo verslo įgyvendinimo principus patikrinti įrodymais pagrįstu procesu, tai yra gauti tarptautiniu mastu pripažintus socialinės atsakomybės srities standartus.