Krizės metai atskleidė, kokia beviltiška yra Lietuvos išlaidų sąranga, kurioje užprogramuotas nuolatinis socialinių išmokų augimas, nepaliekantis lėšų kitoms svarbioms sritims.

Sunkiausiais krizės 2009 m. Lietuvoje išliko tik viena sritis, kuriai kliuvo iš esmės nesumažėjęs finansavimas – tai socialinė apsauga. Vertinant pagal dalį nuo BVP, jos finansavimas išaugo nuo 12,4 proc. iki 16,7 porc., tuo tarpu kitoms sritims tekusi tik šiek tiek padidėjusi BPV dalis reiškė realų pajamų sumažėjimą (nes gerokai sumenko pats BVP).

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algimantas Dumbrava aiškina, kad mažinti socialinės paramos buvo neįmanoma: pradėjo daugėti bedarbių, o pensijų ir socialinių išmokų dydis yra fiksuotas, nesiejamas su šalies ekonomine padėtimi.

Vien per penkerius metus iki krizės Lietuvos biudžeto išlaidos socialinei apsaugai išaugo dvigubai. Jas tik šiek tiek pavyko sumažinti 2010 m. biudžete, tačiau 2011 m. jau vėl numatytas augimas.

“Visi supranta ir nenuilsdami kartoja, kad reikia reformuoti dugno neturinčią socialinės apsaugos sistemą. Tą patį galima pasakyti ir apie efektyvumą praradusias sveikatos apsaugos, švietimo sistemas. O kur rezultatai? Nepaisant krizės ir išsekusių resursų struktūrinės permainos neįvykdytos”, – apgailestauja ekonomistas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas. Jis pabrėžia, kad problema niekur nedings net ir tada, jei šalies ekonomika pradės atsigauti: jei nenori didinti mokesčių ir, per biudžetą perskirstydama didesnė dalį BVP, labiau remti savo socialinės rūpybos sritis, Lietuva neišvengiamai turės įvykdyti struktūrines reformas.

Seimo narys Kęstutis Masiulis duria pirštu į, jo manymu, pavojingą tendenciją, kai gynybai skiriamų lėšų dėl krizės sumažėjo. “Žmonės per apklausas nurodo mažinti finansavimą gynybai, bet neliesti jų socialinės paramos. Toks požiūris trumparegiškas ir pavojingas – kartais net kyla eretiškos mintys, ar taip mąstydami lietuviai nėra verti dar vienos okupacijos”, – piktinasi politikas. Anot jo, jokia tarptautinė organizacija nebus pajėgi mūsų apginti, jeigu gynybinių pajėgumų stiprinimui lėšų neskirsime patys.

“Sakoma, kad nėra lėšų gynybai, nes jų reikia socialinei apsaugai. Tačiau bet kuris seniūnas jums parodys krūvas šeimų, kurios net nesirengia dirbti, nes daugybę metų gyvena iš socialinės paramos”, – sako K.Masiulis.