Šiemet Raseinių savivaldybės bendrovė “Raseinių komunalinės paslaugos” atleido keturis nuolatinius darbuotojus. Dabar vietoje jų dirba atėjusieji iš darbo biržos. Savivaldybei taip naudingiau, nes tokiems darbuotojams pusę ar net visą atlyginimą moka darbo birža.

Šios bendrovės Ariogalos padalinio meistras Alvydas Banys tikina, kad naujieji darbuotojai dirba darbus, kurių bendrovė neatliktų, nes neturi lėšų – tvarko paminklus, ruošia malkas, šienauja. Šie žmonės dirbs tik du mėnesius, po to į jų vietą iš darbo biržos ateis kiti. Iš viso Raseinių rajone šitaip planuojama įdarbinti 400 žmonių.

Panaši praktika taikoma ir daugumoje kitų Lietuvos rajonų. Tokią tvarką parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dar pernai rugpjūtį patvirtinusi “Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą”.

Kokią dalį atlyginimo taip įdarbintiems žmonėms moka darbo birža, priklauso nuo projekto, pavyzdžiui, jeigu žmonės įdarbinami pagal savivaldybės ir biržos susitarimą, birža jiems moka pusę algos, jei žmogus dirbo įmonėje, kuri nukentėjo nuo globalizacijos – visą.

Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Katinienė sako, kad viešiesiems darbams atlikti žmonės gali būti įdarbinami iki pusės metų. Bedarbio statusas ir išmokos jiems sustabdomos, bet kai jie atleidžiami ir grįžta į biržą, išmokos tęsiamos, žinoma, jeigu nebuvo išmokėta visa numatyta suma.

Iš viso šalyje viešiesiems darbams ketinama įdarbinti per 21 tūkst. žmonių.